Svarbiausios naujos teisės darbuotojams socialiniame modelyje

Svarbiausios naujos teisės darbuotojams socialiniame modelyje

 

Darbo užmokestis:

  1. Darbuotojo mėnesinis uždarbis negalės būti minimalaus dydžio, jeigu jis dirba aukštesnės kvalifikacijos darbą. Minimali mėnesinė alga – tik už nekvalifikuotą darbą.
  2. Darbuotojui suteikiama daugiau galimybių dirbti viršvalandžius ir legaliai užsidirbti. Viršvalandžiai taip pat bus atlyginami atostogų dienomis.
  3. Numatytas papildomas ir aiškus apmokėjimas už viršvalandžius: už viršvalandinį darbą poilsio dieną taikomas koeficientas 2, už viršvalandinį darbą švenčių dienomis – koeficientas 2,5.
  4. Darbo užmokestis privalo būti nustatytas darbo sutartyje, nesvarbu, ar jis mėnesinis, ar valandinis.
  5. Darbuotojas įgis teisę sužinoti apie įmonėje galiojančią aiškią, skaidrią darbdavio patvirtintą apmokėjimo sistemą, nes ji privalės būti priimta ir paskelbta (įmonėje, kur dirba daugiau nei 20 darbuotojų).
  6. Darbuotojams, esantiems vaiko priežiūros, nėštumo ir gimdymo atostogose ir kitose tikslinėse atostogose (pvz. mokymo), užtikrinamas automatinis atlyginimo didėjimas ir kitų darbo sąlygų gerėjimas, kuris buvo padarytas darbovietėje kitų darbuotojų atžvilgiu tuo metu, kai darbuotojas atostogavo.

 

Skaidrumas ir viešumas

  1. Darbdavys privalės teikti darbuotojui individualią informaciją, kurios teikti iki šiol nebuvo privaloma. Šiandien pasirašius darbo sutartį, darbdavio pareigos informuoti apie būsimus pokyčius iš esmės nebelieka.
  2. Be to, darbuotojas turės gauti iš darbdavio rašytinį dokumentą apie darbo funkcijos atlikimo vietą, darbo sutarties rūšį, darbo funkcijos apibūdinimą, darbo pradžią, atostogų trukmę, bazinį (tarifinį) darbo užmokestį, darbo dienos trukmę, galiojančias kolektyvines sutartis. Dabar nėra įpareigojimo pateikti tokią informaciją raštu, nes darbo sutarties forma nebėra privaloma.
  3. Darbuotojai bus privalomai supažindinti su informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo darbo vietoje sekant ir kontroliuojant darbuotojus tvarka. Darbuotojų atstovai (darbo taryba) bus informuojami ir konsultuojami dėl tokių priemonių įvedimo.
  4. Darbuotojo teisė į privataus gyvenimo apsaugą tampa įtvirtinta specialiomis darbo teisės nuostatomis ir taps lengviau ir efektyviau įgyvendinama – darbo teisė numato didesnį apsaugos lygmenį. Dėl tokio pažeidimo galima bus kreiptis į Darbo ginčų komisiją, o ne į teismą (kaip dabar).
  5. Darbuotojas, dirbantis įmonėje, kurioje yra 20 ir daugiau darbuotojų, turės teisę per savo atstovus būti reguliariai informuotas (su jais bus ir konsultuojamasi). Šiandieninė darbo teisė nenumato privalomų darbo tarybų steigimo, ir darbdavio pareigos atlikti procedūras prieš tvirtinant darbo tvarką įmonėje reglamentuojančias tvarkas.
  6. Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus privalės teikti darbo tarybai informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.
  7. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalės priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.
  8. Darbdavys privalo parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu; vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Šioje nuostatoje svarbu tai, kad apibrėžtas toks pat ir lygiavertis darbas, ko nėra galiojančiame Darbo kodekse.
  9. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalės priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones.
  10. Darbdavys privalo skaidriai skelbti informaciją apie darbovietėje taikomas galiojančias kolektyvines sutartis, darbdavio ir darbo tarybos susitarimus.
  11. Bent kartą per metus darbdavys turi pateikti darbo tarybai ir profesinei sąjungai informaciją su nuasmenintais duomenis apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį. Darbuotojai galės matyti, ar darbdavys iš tikrųjų laikosi ir tinkamai įgyvendina lygių galimybių politiką ir jos priemones, ar tikrai moterims ir vyrams už tokios pat vertės darbą yra mokamas toks pat darbo užmokestis.
  12. Darbuotojui taip pat turi būti pateikta bet kokia informacija, kuri gali nulemti darbuotojo apsisprendimą dėl darbo santykių.
  13. Skaidrus atleidimo procesas – jei sutartis nutraukiama be darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sudaryti paliekamų dirbti darbuotojų atrankos kriterijus bei komisiją jiems vykdyti.

 

Pagarba darbuotojui

  1. Draudžiamas priekabiavimas, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl ketinimo turėti vaikų, rasės, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties ar kt. pagrindų.
  2. Darbdavys privalo ginti darbuotojų garbę, orumą ir pasirūpinti tinkamu psichologiniu klimatu.

 

Mažiau erdvės darbdavių piktnaudžiavimui

  1. Bus įtvirtinta darbdavio papildoma pareiga saugoti darbuotojų asmens duomenis. Pagal naują Darbo kodeksą, tokie klausimai tampa Darbo kodekso reguliavimo dalyku, ir, įtarus, kad asmens privatumas yra pažeidžiamas, bus galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją, o ne tik į teismą (kaip dabar) pagal civilinės teisės normas.
  2. Įvedama skaidri pagrindų sistema, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva – jei darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline arba darbuotojas nepasiekia rezultatų, dėl kurių pats susitarė su darbdaviu. Pagal naują Darbo kodeksą, darbuotojas įgauna galimybę gerinti savo darbo rezultatus, prieš tai gavus iš darbdavio raštiškus nurodymus apie tokius trūkumus ir sudarius rezultatų gerinimo planą. Dėl darbo rezultatų sutartį galima nutraukti tik tada, jei darbuotojui nepavyko rezultatų gerinimo plano įgyvendinti. Nebus galima atlikti fiktyvios reorganizacijos taip atleidžiant darbuotojus – turės būti reali reorganizacija ir įrodyta, kad tam tikros pareigybės nereikalingos.
  3. Darbuotojai per atstovus gauna galimybę dalyvauti darbuotojų atleidimo procese, kai atleidžiamas darbuotojas be jo kaltės. Esant dabartiniam šio proceso reglamentavimui, tai, kuris darbuotojas yra atleidžiamas, priklauso tik nuo darbdavio valios ir nėra jokių numatytų išankstinių kriterijų, kuriais remiantis vieni darbuotojai yra paliekami toliau dirbti pas darbdavį, o kiti atleidžiami. Naujas Kodeksas numato darbuotojų atstovų dalyvavimą šiame procese – turės būti sudaryta atrankos komisija, kurioje dalyvauja darbuotojų atstovai.
  4. Darbdavys negali savo valia atleisti darbuotojo, jeigu darbuotojas dalyvauja byloje prieš darbdavį.
  5. Darbuotojams, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip dveji metai ir neįgaliesiems įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės trigubinami.
  6. Be darbuotojo raštiško sutikimo negalės būti keičiamos ar papildomos būtinosios darbo sutarties sąlygos.
  7.  Darbdavys nebegalės vienašališkai pakeisti darbo laiko režimą – iš fiksuotos darbo dienų ir valandų apskaitos perkelti dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą pamainomis – nenustatytomis savaitės dienomis, nenustatytą valandų skaičių per vieną dieną. Šiuo metu darbo teisė darbdaviui tai leidžia.
  8. Darbuotojas įgaus teisę atsisakyti dirbti kitoje vietovėje, jei darbdavys tokiu būdu keis darbo sutartį, numatydamas kitokią darbo vietą.
  9. Darbuotojas apie bet kokį darbo sąlygų pakeitimą (priemonė, klientai, programa, darbo vieta ir pan.) turi būti informuotas prieš protingą terminą. Šiuo metu joks informavimas apie naujas darbo sąlygas nenumatytas.
  10. Įtvirtinamas aiškesnis susitarimas dėl nekonkuravimo – galės būti sudarytas tik su tais darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų.
  11. Sudarius su darbuotoju nekonkuravimo susitarimus pagal darbo teisę, nustatomi minimalūs kompensacijos už nekonkuravimo dydžiai – ne mažiau kaip 40 proc. buvusio darbo užmokesčio.
  12. Darbuotojas turės galimybę iš darbdavio gauti kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis negu darbo užmokestis už sulygtą laikotarpį, tačiau ne ilgesnis negu 1 mėnuo, jeigu su darbdaviu jau buvo sudaryta darbo sutartis, bet ji nepradėta vykdyti (pvz. darbdavys nesuteikė darbo).
  13. Darbuotojas turės galimybę gauti išlaidų atlyginimą iš darbdavio, jeigu jis dirba nuotoliniu būdu. Dabar galiojantis Darbo kodeksas nuotolinį darbą reglamentuoja tik labai fragmentiškai, o darbuotojų papildomų išlaidų kompensavimo klausimo iš viso neaptaria.
  14. Darbuotojas bus papildomai apsaugotas nuo darbdavio persekiojimo, jeigu toks darbuotojas valstybės ar savivaldybės institucijai praneša apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, jei darbuotojas dalyvaus byloje prieš darbdavį. Be to, darbdavys turi užtikrinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją, nes dabartinis Kodeksas tokios darbdavio pareigos nenumato.

 

Lengviau derinti darbą ir šeimą ar studijas:

  1. Įvedama prievolė darbdaviui motyvuotai atsakyti į darbuotojo prašymus dėl šeimos įsipareigojimų.
  2. Darbuotojai turės teisę reikalauti dirbti ne visą darbo laiką arba nuotoliniu būdu, jei tai būtina darbo ir šeimos interesams derinti.
  3. Darbuotojas, dirbantis ne visu darbo laiku, įgauna galimybę grįžti į viso darbo laiko režimą apie tai tik įspėjęs darbdavį. Šiuo metu tokia darbuotojo teisė nenumatyta.
  4. Darbdavys privalo esant galimybei darbuotojui, auginančiam mažą vaiką – iki 6 m., leisti iki vaikui sukaks 6 m. dirbti dalijantis darbo vieta.
  5. Darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogas darbuotojai iš karto po gimdymo.
  6. Įtvirtinamos nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas darbuotojams, derinantiems darbo ir šeimos įsipareigojimus.
  7. Nemokamas laisvas laikas darbuotojo prašymu gali būti suteikiamas ir asmeniniams poreikiams tenkinti – šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną ar pamainą.
  8. Lankstesnis darbo dienos reglamentavimas. Darbo laiko režimai gali būti penki: nekintanti darbo dienos trukmė, suminė darbo laiko apskaita, lankstus darbo laiko grafikas, individualus darbo laiko režimas, suskaidytos darbo dienos laiko režimas (pvz. galimybė 40 val. atidirbti per 4 d., o penktą pasiimti laisvą).

 

Geresnės galimybės profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui:

  1. Darbdavys turi padėti darbuotojui profesiškai tobulėti – didinti darbuotojų kvalifikaciją ir gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančių verslo ar darbo sąlygų.
  2.  Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose.
  3.  Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas (formaliajam ir neformaliajam švietimui), jei dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki dešimt darbo dienų per vienerius darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo darbo užmokesčio.
  4. Leidžiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės darbuotojo atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti.
  5. Mokymo išlaidų atlyginimas galimas tik kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba jo iniciatyva be svarbių priežasčių, o atlygintos gali būti tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su darbuotojo žiniomis ir viršija darbo veiklai keliamus reikalavimus.

 

Didesnė įvairovė padės rinktis legalias darbo formas:

  1. Galimybės sudaryti skirtingas darbo sutartis – pvz., projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, pameistrystės, nenustatytos apimties ar darbo keliems darbdaviams sutartis.
  2. Darbuotojas taip pat įgyja galimybę dirbti pagal lankstų darbo grafiką ir individualų darbo laiko režimą.
  3. Geresnis nuotolinio darbo reglamentavimas – jeigu darbuotojas dirbdamas nuotoliniu būdu patiria papildomų išlaidų, jos privalo būti kompensuojamos darbdavio.
  4. Tiksli viršvalandžių apskaita – per 7 kalendorines dienas darbuotojas negali dirbti ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent duotų raštišką sutikimą.
  5. Jei darbuotojas prašo darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas, į tokį reikalavimą darbdavys privalo motyvuotai atsakyti.

 

Pigus, greitas ir visiems prieinamas darbo ginčų nagrinėjimas:

  1. Visi darbo ginčai dėl teisės ginčus (taip pat ir tie, kurie šiandien sprendžiami teismuose – pavyzdžiui, dėl atleidimo, dėl autorių teisių, dėl nekonkuravimo ir pan.) bus nagrinėjami darbo ginčų komisijose prie Valstybinės darbo inspekcijos, dalyvaujant socialiniams partneriams. Tai bus daug greičiau, pigiau ir efektyviau nei tuo atveju, kai kreipiamasi į teismus.
  2. Įrodinėjimo našta bus perkelta darbdaviui kai darbuotojas kreipsis į darbo ginčus nagrinėjantį organą individualiame ginče dėl savo teisių pažeidimo, t.y. darbdavys privalės įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalės įrodyti darbdavys.
  3. Darbe kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė visais atvejais tektų darbdaviui.
  4.  Darbuotojui, kuris privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, darbo ginčą nagrinėjantis organas galės sumažinti tokios žalos dydį, atsižvelgdamas į darbuotojo turtinę padėtį.
  5. Nustatoma, kad darbdavys turės atlyginti darbuotojui ir neturtinę žalą.
  6. Darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinėja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai. Darbdavys turės įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes.

 

Daugiau garantijų dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis:

  1. Tai pačiai darbo funkcijai – maksimalus 2 metų terminuotos darbo sutarties terminas, o skirtingoms funkcijoms atlikti – maksimalus 5 metų terminas, įskaitant ir laikotarpius tarp sutarčių.
  2. Apie terminuotos darbo sutarties, trunkančios ilgiau kaip vienerius metus, pasibaigimą darbdavys privalo įspėti ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jei dirba ilgiau kaip trejus metus – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų.
  3. Jei terminuota darbo sutartis tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, pasibaigus darbo sutarčiai dėl jos termino darbuotojui išmokama 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šiuo metu išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo dėl darbo sutarties termino pasibaigimo nenumatyta.
  4. Darbdavys turi informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, apie laisvas neterminuotas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pačias galimybes įsidarbinti, kaip ir kiti asmenys.
  5.  Darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį ir atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus, įgauna teisę reikalauti užimti laisvą darbo vietą, nes dabar darbdavys neturi pareigos tokiam darbuotojui ją pasiūlyti.
  6. Ribojamas terminuotų darbo sutarčių įmonėje skaičius (ne daugiau kaip 20 proc. Visų darbo sutarčių skaičiaus).
  7. Darbdavio mokama nedarbo socialinio draudimo įmoka už pagal terminuotą darbo sutartį dirbantį darbuotoją dvigubinama.

 

Papildomos garantijos profesinėms sąjungoms:

  1. Darbuotojų atstovams bus suteikta teisė dalyvauti pilnateisiais balsavimo teisę turinčiais nariais valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose. Tokiu būdu darbuotojų nuomonė bus išklausyta.
  2. Bus palengvinta kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarka. Dėl kolektyvinės sutarties sudarymo spręs pati profesinė sąjunga ir jos nariai, o ne visi įmonės darbuotojai.
  3. Kolektyvinė sutartis negalės būti taikoma, jei joje nėra darbdavio ir darbuotojų interesų balanso arba sutartis prieštarauja Darbo kodekse ir kitose teisės normose nustatytoms taisyklėms.
  4. Supaprastinta streiko skelbimo tvarka – streikui skelbti užtenka ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimo, o prievolės derinti streiką su visais darbuotoju nebeliks. Profsąjungos streikus galės finansuoti iš specialių piniginių ar draudimo fondų.
  5. Darbuotojų atstovai įgauna papildomas garantijas dėl atleidimo iš darbo (saugoma nuo daugiau atleidimo pagrindų), diskriminacijos ir jų darbo sąlygų keitimo: jiems bus taikoma ši apsauga jų kadencijos laikotarpiu ir 6 mėn. po jų kadencijos pabaigos. Dėl visų profesinių sąjungų teisių pažeidimų bus bylinėjamasi Darbo ginčų komisijose, o ne teismuose.

 

Nors investuotojų pasitikėjimas rekordinis, įstrigusi darbo santykių reforma kelia vis daugiau nerimo

Visą LIPI tyrimą rasite ČIA

2016 m. užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį toliau kilo ir viršijo praėjusių metų pabaigoje pasiektą rekordą. Teigiamus didžiausių investuotojų Lietuvoje lūkesčius labiausiai skatina puikūs įmonių veiklos rodikliai. 98 proc. įmonių vadovų tikisi, kad augs ne tik jų įmonių pelningumas, bet ir paklausa produkcijai bei paslaugoms. Nei viena iš apklaustų įmonių neketina mažinti eksporto apimčių, beveik kas antras (45 proc.) investuotojas planuoja didinti darbuotojų skaičių.

Nors rekordiškai aukšta investuotojų pasitikėjimo indekso reikšmė – 1,227 balo iš 2 galimų – suteikia pagrindo džiaugtis gerėjančiu šalies investiciniu klimatu, tam tikri iššūkiai investuotojams kelia vis daugiau nerimo. Pasak „Investors‘ Forum“ ekspertų, net pusė apklaustų įmonių vadovų bent kartais susiduria su problemomis dėl nelankstaus darbo santykių reglamentavimo, beveik tiek pat (47 proc.) šias problemas sprendžia dažnai arba nuolat.

„Rinkos sąlygų neatitinkantis Darbo kodeksas tiek investuotojų, tiek tarptautinių organizacijų kritikuojamas jau seniai. Štai pagal ekonominės laisvės indeksą pakilome net į 13 poziciją, tačiau už darbo santykių reguliavimą ir vėl gavome žemus balus. Džiugu, kad valdančioji dauguma tvirtai palaiko pokyčius, o svarstymas Seime artėja į pabaigą. Tikimės, kad frakcijų vadovams pavyks išvengti populizmo ir susitarti dėl strategiškai svarbios reformos – socialinio modelio priėmimui žlugus, investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gali ženkliai kristi“, – teigė „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

LIPI tyrime apklausti didžiųjų investuotojų įmonių vadovai vieningai pabrėžė, kad jei Vyriausybė 2016 m. spėtų nuveikti tik vieną vienintelį darbą, tai turėtų būti sėkminga darbo santykių reforma. Vis dėlto, dėl artėjančių Seimo rinkimų valdančiųjų gebėjimas išlaikyti tvirtą strateginę liniją investuotojams kelia abejonių – net 29 proc. apklaustųjų mano, kad politinis stabilumas artimiausiu metu mažės.

Nerimą investuotojams taip pat sukėlė verslo skaidrumo situacija Lietuvoje – 79 proc. apklaustųjų šią sritį įvardijo kaip reikalaujančią būtinų pokyčių. Vertindami Vyriausybės veiklą užsienio įmonių vadovai pastebėjo, kad skaidrumo didinimui vis dar skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Šio ketvirčio LIPI tyrime pirmą kartą klausėme investuotojų, kaip jie vertina Vyriausybės darbą praėjusiais metais ir ko tikisi iš 2016 metų. Nors sėkmingas euro įvedimas ir stambių energetinių projektų įgyvendinimas sulaukė pagyrimų, investuotojai neigiamai įvertino skubotą MMA didinimą ir dar kartą pabrėžė, kad „Sodros“ lubų kėlimas būtų daug tvaresnis sprendimas. Visi suprantame, kad tai leistų mažinti darbo jėgos apmokestinimą, o tuo pačiu – kelti atlyginimus ir pritraukti talentus. Manome, kad šiais metais „Sodros“ lubos turėtų būti vienas iš prioritetinių klausimų“, – kalbėjo „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Skaitykite visą straipsnį

Valdas Sutkus: Vyriausybės darbe – pozityvios tendencijos

Praėjusių metų Vyriausybės nuveiktų darbų sąraše – gana daug Lietuvos verslo aplinką gerinančių dalykų: paruoštas socialinio modelio projektas, užbaigtos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, didinamos neapmokestinamos pajamos, pajudėjo viešųjų pirkimų įstatymo klausimas. Tačiau valstybės biurokratinio aparato mažinimo iniciatyvos kol kas dar neįsibėgėja, o praėjus dvejiems metams realiai nepajudėjo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai.

Verslo atstovus džiugina, kad šios Vyriausybės ir verslo pagrindinis prioritetas sutampa – dar Seimo pavasario sesijoje priimti Socialinį modelį ir šio įstatymų paketo populistiškai „neapipešioti“. Tik nuoseklus darbo santykių modernizavimas, pritaikant juos prie XXI amžiaus realijų, gali atnešti tą Lietuvos verslo aplinkos konkurencingumo efektą, kurio ir tikimės.

Šioje srityje Lietuva kol kas dar gerokai atsilieka nuo kaimyninių Europos Sąjungos valstybių, nors turėtume gyventi tokioje pačioje ekonominėje erdvėje. Jeigu darbo santykius reguliuojančios teisės normos būtų optimizuotos, atsirastų daugiau darbo santykių reguliavimo formų, verslininkai galėtų veikti lanksčiau, atsirastų daugiau darbo ir jaunimui, būtų užpildytos laikinos darbo vietos.

Skaitykite visą straipsnį

A.Pabedinskienė: socialinis modelis padės užtikrinti šalies darbo rinkos atsparumą

Penktadienį Paryžiuje vykstančiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) organizuotame užimtumo ir darbo ministrų susitikime socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlomą Lietuvos socialinį modelį pristatė kaip pavyzdį siekiant darbo rinkos atsparumo.

“Reaguodami į ekonomikos lėtėjimą, siekdami sumažinti nedarbo lygį ir padidinti šalies konkurencingumą, ėmėmės plačios užimtumo, darbo santykių ir socialinio draudimo sričių reformos. Daugiau darbo vietų, geresnis darbo santykių reguliavimas ir socialinio draudimo tvarumas prisidės prie didesnio užimtumo, didesnės darbuotojų ir darbdavių motyvacijos, šalies darbo rinkos atsparumo bei tvarumo užtikrinimo”, – sakė A. Pabedinskienė.

Šiuo metu socialinio modelio teisės aktų projektai nagrinėjami Seime, tikimasi, kad siūlomos naujovės bus priimtos artimiausiu metu.

Darbinių pietų metu aptarti svarbiausi EBPO Darbų strategijos aspektai. A. Pabedinskienės teigimu darbo rinka turi būti lanksti ir lengvai prisitaikanti prie spartėjančių technologinių, organizacinių ir ekonominių pokyčių.

“Svarbu, kad intensyvesnė ir efektyvesnė darbo vietų kūrimo skatinimo politika užtikrintų, jog augant ekonomikai darbo vietos būtų kuriamos visų pirma didelį augimo ir konkurencingumo potencialą turinčiuose sektoriuose”, – teigė ministrė.

Skaitykite visą straipsnį

Daugiau užsidirbti trukdo nepalankūs įstatymai?

Ir A. Jonuška, ir R. Neimontas sutinka, kad dabar įmonės itin atidžiai renkasi specialistus, nes atleisti prastai dirbantį žmogų yra labai nuostolinga. Naujos darbo sutarčių rūšys leis jaunimui išbandyti skirtingas darbovietes ir įgyti darbdavių vertinamos patirties.

„Reikia suprasti, kad per 25 metus atsirado daug naujų veiklos ir verslo sričių. Susiformavo nauja – aktyvi ir savarankiška – darbuotojų karta, kuri nori lankstumo ir daugiau galimybių darbe. Jauni profesionalai turi kitokius poreikius ir jiems reikia tuos poreikius atitinkančio socialinio modelio – tokio, kuris leistų darbą derinti su mokslais, savanoriška veikla, hobiais, šeimos įsipareigojimais ir t.t.“, – teigia R. Neimontas.

Socialinis modelis numato aiškesnę ir laisvesnę profsąjungų veiklą, palengvina kolektyvinių sutarčių sudarymą ir streikų skelbimą. Nors profsąjungos dažnai pabrėžia, kad verslininkai nori apriboti darbuotojų atstovų teises, įmonių vadovai teigia kaip tik skatinantys tokią veiklą.

„Atsakingos įmonės palaiko profsąjungas. Pas mus joms priklauso net 70 proc. darbuotojų. Tačiau su jokiais sunkumais dėl to nesusiduriame. Trukdo tik gremėzdiški dabartiniai įstatymai“, – prasitarė „Orion Global PET“ technikos direktorius.

Pasak R. Neimonto, konkurencingas darbdavys stengiasi sukurti kuo geresnes sąlygas darbuotojams, o ne jas bloginti. Pavyzdžiui, UAB „Daumantai LT“ skiria dalinį finansavimą besimokantiems aukštosiose mokyklose, moka išmokas už inovatyvius pasiūlymus, aukštus rezultatus, draudžia darbuotojus gyvybės draudimu.
Skaitykite visą straipsnį

Seimo komitetas pritarė naujoms darbo sutarčių rūšims

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), šią savaitę svarstęs naujos redakcijos Darbo kodekso projektą, pritarė visoms naujoms darbo sutarčių rūšims, išskyrus nenustatytos apimties. Komitete taip pat pritarta, kad maksimalus viršvalandžių skaičius būtų padidintas iki 180 valandų per metus, numatant papildomą apmokėjimą už juos.

Seimo komitetas nusprendė, kad turi išlikti vadinamieji „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ bei galimybė tėvams rugsėjo 1 dieną kartu su vaikais nuvykti į mokyklą.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad darbo tarybos darbdavio iniciatyva būtų sudaromos visose darbovietėse, kuriose darbuotojų skaičius siekia 20 ir daugiau. Tais atvejais, kai daugiau nei pusė darbuotojų priklausytų profesinėms sąjungoms, darbo tarybos būtų nesudaromos, o jų funkcijos perduodamos profesinėms sąjungoms. Darbo taryboms suteikta teisė vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai būtų įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbuotojų skaičius yra mažesnis negu 20, atstovavimo darbuotojams funkciją įgyvendintų darbuotojų išrinktas patikėtinis.

Komitetas taip pat pritarė, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos, bei pasisakė, kad liktų atskirai galioti Profesinių sąjungų įstatymas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) jau apsvarstė naujos redakcijos Darbo kodekso projektui Seimo narių bei kitų suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus 222 straipsniams.

Skaitykite visą straipsnį

Nerijus Mačiulis: Iš materialinio skurdo beveik išsivadavome, dar liko idėjinis

Artėjant Seimo rinkimams šiemet vėl aktyviau bus aptariamos skurdo ir pajamų nelygybės problemos bei bus siūlomos priemonės joms spręsti. Progresiniai mokesčiai, didesnis minimalus atlyginimas, didesnės socialinės išmokos. Deja, statistika ir patirtis rodo, kad materialinis skurdas Lietuvoje yra daug mažesnis nei idėjinis.

XIX amžiaus pabaigoje penki iš šešių pasaulio gyventojų gyveno skurde. Materialinis nepriteklius, badas ir skurdas tūkstantmečius buvo natūrali žmonijos būsena.

Pramoninės revoliucijos, atradimai medicinos bei kitose mokslo srityse, milžiniški humanitarinės ir finansinės pagalbos srautai XX amžiuje situaciją pakeitė iš esmės – jo pabaigoje skurde buvo jau mažiau nei kas antras planetos gyventojas. Šiandien skursta jau tik vienas iš dešimties.

Tiesa, daugeliui čia žodis „tik“ pasirodys visai netinkamas – juk vis dar daugiau nei pusė milijardo pasaulio gyventojų net nesvajoja apie tai, ką daugelis iš mūsų priimame kaip natūralią duotybę, pavyzdžiui, išmanieji telefonai ir valgis tris kartus per dieną. Kiti patars pasižiūrėti į savo kiemą, o ne į Afrikos skurstančiuosius. Juk visiems teko girdėti, kad „trečdalis lietuvių gyvena skurde“. Bet tai prasilenkia su realybe.

Yra daug būdų pamatuoti skurdui, tačiau nė vienas jų nerodo, kad lietuviai gyvena taip blogai. Vertinant pasaulinio skurdo lygį, dažniausiai užbrėžiama aiški materialinės gerovės kartelė – ne mažiau kaip 2 JAV doleriai per dieną. Pagal tokį kriterijų Lietuvoje skurstančių beveik nėra. Žinoma, tai labai žema kartelė.

Skaitykite visą straipsnį

R. Valiūnas. Globalios ekonomikos lenktynėse lietuviai vis dar avi vyžomis

Lietuvoje viešėję Pasaulio ekonomikos forumo atstovai pabrėžė, kad šalis turi visas galimybes išsiveržti tarp konkurencingiausių pasaulio valstybių.

Tiesa, tik tuo atveju, jei įgyvendins struktūrines reformas ir imsis inovacijų plėtros. Tai Lietuvai rekomenduojama jau ne pirmą kartą – tokias išvadas buvo pateikę tiek Europos Sąjungos institucijos, tiek Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Deja, kai pradedama kalbėti apie reformų įgyvendinimą, kyla daug triukšmo net dėl smulkmenų. Norime dalyvauti globaliose ekonominėse lenktynėse ir aplenkti bent jau kaimynines Baltijos šalis, tačiau bėgame apsiavę vyžomis.

Po politizuotų diskusijų Seime savo esmę baigiantis prarasti socialinio modelio projektas dar kartą įrodė racionaliu mąstymu nepaaiškinamą dalies visuomenės nusiteikimą prieš pokyčius. Atrodytų, trauktis nėra kur, nes eilė ekonominių rodiklių ir tarptautinių indeksų rodo, kad gremėzdiški darbo rinką reguliuojantys įstatymai stabdo ekonominį šalies augimą. Tačiau argumentai šiuo atveju neveikia, o tarptautinių organizacijų rekomendacijos išgirstamos tik nedidelės dalies pažangių, plačiau besidominčių žmonių.

Skaitykite visą straipsnį

Verslo ryžtas prieš politikų vangumą

Metams baigiantis Lietuva sulaukė nemenko komplimento – vieno autoritetingiausių verslo leidinių pasaulyje „Forbes“ paskelbtame geriausių verslui valstybių sąraše mūsų šalis užėmė 17 vietą. Tai – didžiausia Lietuvos pažanga: šoktelėta per 7 pozicijas, aplenktos ne tik kaimyninė Estija, bet ir JAV, Vokietija. Lyderės pozicijų niekam neužleidžia Danija, – ši šalis jau šeštą kartą tituluojama patraukliausia verslui valstybe.

Dešimtą kartą sudaromas „Forbes“ reitingas atspindi valstybių pasiekimus 11 skirtingų sričių, tarp jų – mokesčiai, korupcija, biurokratija, inovacijos, technologinis pažangumas, asmens finansinė ir prekybos laisvės, nuosavybės teisė, investuotojų apsauga ir akcijų rinkos veiklos rezultatai. Danija aukščiausio balo negavo tik vertinant biurokratiją. Šioje „veiklos“ srityje ir Lietuvai dar toli iki tobulybės, tačiau verslininkai tikina, kad laipsniškai biurokratinių barjerų vis mažėja. Pavyzdžiui, pradėti verslą galima elektroniniu būdu, – tai beveik nieko nekainuoja ir užtrunka mažai laiko. Ekonomistai pabrėžia, kad tai – svarbus komponentas skatinant gyventojų verslumą.

Tačiau pas mus vis dar tebėra per didelė biurokratinė našta verslui – reikėtų mažinti licencijų, reglamentų, tikrinimų mastą. Investuotojus kiek atbaido ir nuolatinės kalbos apie galimus mokesčių pakeitimus – stabilumo pasigenda ir vietos verslininkai.

Nepaisant tebeegzistuojančių kliūčių, verslumas Lietuvoje įgauna pagreitį – apie tai byloja ir sparčiai besikuriantys startuoliai. Metų pabaigos sensacija, ko gero, tapo drabužių mainų ir pardavimo platforma „Vinted“, sulaukusi net 27 mln. USD injekcijos – tokia investicija atėjo iš dviejų rizikos kapitalo fondų ir vienos iš didžiausių Vokietijos žiniasklaidos bendrovių „Hubert Burda Media“. Šiuo metu tai yra brangiausias startuolis Baltijos šalyse ir gana ryški žvaigždė Vidurio ir Rytų Europoje. „Vinted“ neketina perkelti savo produkto kūrėjų komandos iš Lietuvos – jai pačiai stinga reikiamos kvalifikacijos rinkodaros, tarptautinio verslo plėtros ir kitų sričių specialistų.

Optimistiškai į ateitį žvelgia ir šalies pramonės įmonės, dauguma jų šiemet skaičiuoja rekordinius pelnus. Įmonių vadovai, dėliodami planus, mini poreikį atnaujinti įrenginius, todėl planuoja investicijas – kurioms skirs ir nuosavų lėšų. Poreikį atsinaujinti, efektyvinti gamybą ir paslaugas diktuoja konkurencija, juolab kad didelė dalis verslo žvalgosi arba jau įžengė į naujas rinkas ir svarsto galimybę plėstis toliau – buriasi į klasterius, ieško įvairių sprendimų, galinčių padėti optimizuoti veiklos sąnaudas ir stiprinti konkurencingumą.

Skaitykite visą straipsnį

„Forbes“: Lietuva pasiekė didžiausią pažangą pagal sąlygas verslui

Per 2015 m. tiek „Doing Business“ reitinge pakilome, tiek Pasaulio ekonomikos forumo vertinimo reitinge. Tai rodo, kad galimybės verslui didėja ir nemažai gerų darbų yra nuveikta. Tuo tikrai reikia džiaugtis, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Verslo leidinys „Forbes“ paskelbė, kad Lietuva pasiekė didžiausią pažangą pagal sąlygas verslui ir dabar yra 17-ta pasaulyje, aplenkusi JAV, Estiją ir Vokietiją.

„Bet kai kurie dalykai, kurie priklauso nuo mūsų valdžios, tie biurokratiniai, korupciniai dalykai, darbo santykiai rodo, kad dar geriau galime pasitempti. Aišku, kaip ši pažanga bus įvertinta verslo, reikėtų palaukti truputį. Ar nuo to įmonių skaičius padidės, ar mūsų eksportuojančios įmonės daugiau galės turėti pajamų, čia dar laukia įvertinimai. Bet iš esmės galima tikrai pasakyti, kad rūpestis ir dėmesys verslui iš ūkio ministerijos yra didesnis. Ypač toms kliūtims, kurios ne tik matomos viešoje erdvėje, kiek susiduria įmonės savivaldybėse ar atskirose įmonėse. Registracijos dalykai pagerėjo. Objektyviai vertinant, Lietuvoje sąlygos verslui, verslo laisvė yra nebloga“, – laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo R. Dargis.

Tuo tarpu Kauno informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius Donatas Žiogas taip pat džiaugiasi verslo kūrimo ir plėtojimo galimybėmis Lietuvoje, bet priduria, kad dar tikrai yra, kur pasitempti.

„Visi šie pakitimai verslo pradžiai, Registrų centre, statybos leidimų išdavimas ir prisijungimas prie elektros tinklų – akivaizdžiai matome, kad terminai sutrumpėjo. Pradėti naują verslą nereikia privalomo pradinio kapitalo. Vien tiktai Pasaulio banko ataskaitoje yra vienas rodiklių, kur matuojama verslo pradžia. Reikia pasidžiaugti, kad per kelerius metus mes iš 107 pozicijos pakilome į 8 visame pasaulyje. Rodikliai rodo, kad pradėti verslą Lietuvoje šiandien yra nesudėtinga. Aišku, turime daug neišspręstų klausimų: Lietuvoje aukšta disproporcija tarp su darbo santykiais susijusių mokesčių ir kapitalo apmokestinimo“, – teigė D. Žiogas.

Skaitykite visą straipsnį
Žinių radijas