Šis projektas vykdomas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto įgyvendinimo priemonės „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ projektą „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“. Projekto metu bus tobulinami darbo teisę, užimtumą ir socialinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kuriant bendrą, ekonomiškai pagrįstą ir subalansuotą šių santykių sistemą, siekiant didinti užimtumą, gerinti darbo santykius ir skatinti investicijas.

Modelio tikslai yra šie:

1. Europos valstybių praktikos, derinant valstybinio socialinio draudimo, darbo santykių ir užimtumo skatinimo priemones, analizė ir palyginimas, keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais, taip pat pateikiant situacijos Lietuvoje analizę ir įvertinimą.

2. Teisinio-administracinio modelio Lietuvos atvejui sukūrimas ir teisės aktų projektų rengimas, tobulinant darbo santykius, užimtumą bei valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus tam, kad būtų sudaromos objektyvios prielaidos pritraukti daugiau investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų, sykiu kuriant tvaresnę, skaidresnę, adekvačias išmokas garantuojančią valstybinio socialinio draudimo sistemą.

Modelio uždaviniai
Siekiant atlikti tyrimus bei analizę, keičiantis Europos valstybių gerąja praktika, derinant socialinio draudimo ir užimtumo skatinimo priemones (modelio tikslas Nr. 1), reikalinga įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Atlikti Užimtumo didinimo priemonių tyrimą:
1.1. Identifikuoti geros praktikos pavyzdžius ir išanalizuoti jų sąsajas su užimtumo didinimo taikymo galimybėmis Lietuvoje.
1.2. Išanalizuoti darbo užmokesčio kitimo tendencijas Lietuvoje bei įvertinti ryšį tarp mažai apmokamų gyventojų grupių darbo apmokėjimo ir bedarbių (ieškančių darbo asmenų) darbinės motyvacijos bei pateikti siūlymus dėl darbo biržose užsiregistravusių asmenų darbinės motyvacijos skatinimo.
1.3. Išanalizuoti ryšį tarp darbo jėgos apmokestinimo, įskaitant ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir nedarbo lygio Lietuvoje.
1.4. Išanalizuoti esamo darbo santykių teisinio reguliavimo įtaką naujų darbo vietų kūrimui ir esamų darbo vietų išlaikymui bei pateikti siūlymus dėl teisinės bazės tobulinimo.
1.5 Atlikti ekspertinį gyventojų užimtumo galimybių didinimo tyrimą bei pateikti išvadas dėl darbo vietų poreikio ir darbuotojų kvalifikacijos skirtumų pagal regionus.
1.6. Apibendrinti susijusių Europos Komisijos (komitetų), darbo grupių atliktas studijas dėl užimtumo didinimo bei išskirti tinkamiausius jų įgyvendinimo scenarijus Lietuvos darbo rinkos raidos sąlygomis.
1.7. Išnagrinėti nelegalaus darbo atvejų mastą atskiruose ūkio sektoriuose ir pateikti rekomendacijas nelegalaus darbo mažinimui Lietuvoje.
1.8 Atlikti analizę dėl Europos Sąjungos šalyse (ne mažiau kaip 5) taikomų nelegalaus darbo prevencijos priemonių pritaikomumo Lietuvos sąlygomis.

2. Atlikti Kovos su nedarbu ir skurdo mažinimo strategijų tyrimą:
2.1. Išanalizuoti darbo pasiūlos ir darbo paklausos suderinamumo (šalies mastu) sprendimo būdus, ilgalaikius darbo pasiūlos ir paklausos struktūros pokyčių palyginimų būdus bei darbo vietų stebėsenos sistemos sąsają su darbo pasiūlos ir darbo paklausos suderinamumo sprendimu Lietuvos ir Europos šalyse, pateikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo.
2.2. Įvertinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą ir pateikti siūlymus dėl jo tobulinimo, identifikuoti gerosios praktikos pavyzdžius Europos šalyse bei pateikti siūlymus dėl taikymo galimybių Lietuvoje.
2.3. Išnagrinėti Europos šalių patirtį kovoje su nedarbu bei pateikti konkrečius siūlymus dėl atitinkamų priemonių pritaikomumo Lietuvos sąlygomis.
2.4. Pateikti kelių Europos šalių (Airijos, Nyderlandų, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos) gerosios patirties pavyzdžių, kurie turės didžiausią naudą Lietuvai, rengiant ir įgyvendinant socialinės atskirties (skurdo) mažinimo strategijas/programas analizę.
2.5. Atlikti Lietuvos socialinės atskirties (skurdo) mažinimo politikos įgyvendinimo vertinimą.
2.6. Pateikti siūlymus dėl socialinės atskirties (skurdo) mažinimo prioritetų.
2.7. Išskirti labiausiai socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes ir pasiūlyti priemones, sudarančias galimybę efektyviai spręsti labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinės atskirties (skurdo) problemą.
2.8. Įvertinti pajamų pasiskirstymo nelygybės lygį ir priežastis, lemiančias gyventojų pajamų nelygybę.
2.9. Įvertinti minimalių pajamų garantijų lygį ir jų adekvatumą minimaliems gyventojų vartojimo poreikiams.
2.10. Įvertinti situaciją dėl dirbančiųjų skurdo bei pasiūlyti priemones mažinti šį reiškinį.
2.11. Pateikti siūlymus dėl priemonių, reikalingų Lietuvai siekiant mažinti socialinę atskirtį (skurdą).

3. Atlikti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų mokesčių naštos bei šių mokesčių teisinės bazės analizę Europos valstybėse:
3.1. Atlikti valstybinio socialinio draudimo ir kitų mokesčių naštos palyginamąją analizę ES šalyse narėse.  Išanalizuoti ir palyginti Europos šalių praktikoje taikomas įvairias mokestines ir kitokias lengvatas, įgalinančias pagyvenusių (vyresnio amžiaus žmonių), moterų ar praktinio darbo patirties neturinčių asmenų aktyvesnį dalyvavimą darbo rinkoje, sukuriant palankesnes teisines bei finansines sąlygas.
3.2. Atlikti socialinių mokesčių teisinės bazės analizę bent penkiose Europos šalyse.
3.3. Pateikti rekomendacijas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo tobulinimo galimybių.
3.4. Įvertinus šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje, pateikti rekomendacijas dėl šių įmokų vengimo galimybių mažinimo.
3.5. Atlikti analizę dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės ir apdraustųjų sąrašo padidinimo galimybių.
3.6. Atlikti valstybinio socialinio draudimo lengvatų (mokestinių išimčių) analizę šioje sistemoje ir kiekybiškai įvertinti jų įtaką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms.
3.7. Išnagrinėti galimybes mažinti bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifą kiekybiškai įvertinant pasekmes Valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamoms ir išlaidoms bei kitų mokesčių kontekste.
3.8. Išanalizuoti galimybes suvienodinti valstybinio socialinio draudimo išmokų apmokestinimo galimybes ir kiekybiškai įvertinti tokių sprendimų pasekmes.
3.9. Išnagrinėti galimybes sudaryti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervą bei pateikti konkretų teisinių priemonių planą šiam siūlymui įgyvendinti.
3.10. Apibendrinti susijusių Europos Komisijos (komitetų), darbo grupių atliktas studijas dėl socialinės apsaugos finansavimo (ypač dėl socialinio draudimo įmokų ir kitų mokesčių mokėjimo) bei pateikti tinkamiausius scenarijus Lietuvai.

Siekiant sukurti teisinį–administracinį modelį Lietuvos atvejui bei parengti teisės aktų projektus (modelio tikslas Nr. 2), reikalinga įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio–administracinio modelio sukūrimas:
1.1. Išnagrinėti pagrindinius esamos darbo santykių ir socialinio draudimo sistemos bruožus, išanalizuoti jos struktūrą bei nustatyti ryšius, taip pat palyginti su Europos šalyse egzistuojančiais modeliais, naudojantis gerosios praktikos pavyzdžiais.
1.2. Aprašyti šios sistemos visumą, elementus ir ryšius tarp jų teisiniu požiūriu.
1.3. Pateikti šios sistemos administracinį modelį, įvertinus institucijų ir įstaigų kompetenciją, pavaldumo santykius, veiklos funkcijas, finansavimo šaltinius, kontrolę.
1.4. Atlikti naujai kuriamo teisinio–administracinio modelio kaštų ir naudos analizę, siekiant įvertinti kuriamo teisinio–administracinio modelio ekonominį naudingumą (pateikiamos kelios kuriamo modelio alternatyvos, išskiriamos visuomenės grupės, patirsiančios tiesioginę naudą bei grupės, galimai patirsiančios žalą, dėl naujai teikiamų viešųjų paslaugų, pateikiama kiekybinė analizė, diskontuojami pinigų srautai, įvertinant socialinę diskonto normą, pateikiamos alternatyvų rekomendacijos dėl efektyvesnio finansų panaudojimo).
1.5. Pateikti sukurtą naują teisinį–administracinį modelį.

2. Darbo santykius reglamentuojančio teisės akto projekto parengimas:
2.1. Įvertinti ir išanalizuoti Europos šalių, kurių patirtis turės didžiausią naudą Lietuvai (Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Estijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vengrijos, Latvijos, Austrijos, Švedijos) darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir gerąją praktiką, pagal poreikį parengti LR darbo santykius reguliuojančius teisės aktų projektus (išanalizuojant įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų tobulinimo poreikį teisinio reguliavimo paprastumo, aiškumo ir efektyvumo kontekste), nustatant lankstesnį darbo santykių reguliavimą, užtikrinant užimtumo saugumą:
2.2. Lankstus darbo laiko reguliavimas, atsižvelgiant į poilsio laiko reguliavimą (kasmetinių, papildomų atostogų suteikimas);
2.3. Atleidimo iš darbo nuostatų pritaikymas prie rinkos sąlygų (įspėjimo terminai, išeitinės išmokos, garantijos atleidžiant iš darbo);
2.4. Administracinės naštos darbdaviams sumažinimas (atsisakant tam tikrų veiksmų formalizavimo, dokumentų pildymo);
2.5. Sutarčių rūšių ir jų ypatumų nustatymo įvairovė tenkinant darbuotojų ir darbdavių poreikius bei atsižvelgiant į atskiroms darbuotojų kategorijoms taikomus darbo ypatumus;
2.6. Darbo užmokesčio reguliavimas (MMA, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų išlaikomose įstaigose), jo nustatymo mechanizmas, atitikties ES darbo teisės direktyvoms ir ES užimtumo skatinimo programoms analizė ir pasiūlymų pateikimas;
2.7. Atlikti dabartinės situacijos analizę, išskiriant pagrindines priežastis, kurios neskatina sudarinėti kolektyvines sutartis ir pateikti siūlymus šioms paskatoms didinti:
2.7.1. Surinkti informaciją ir duomenis apie kolektyvinių sutarčių skaičių Lietuvoje, įvertinti kolektyvinių sutarčių nuostatas, jų padengimo mastą ir pateikti    pasiūlymus dėl socialinio dialogo plėtros;
2.7.2. Pateikti pasiūlymus dėl atstovavimo socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos, teritoriniu lygiu darbdaviams iš valstybės, savivaldybių, socialinio draudimo fondo bei kitoms iš valstybės išlaikomoms įstaigoms, įmonėms organizacijoms: identifikuoti minėtų kolektyvinių sutarčių šalis, pateikti jų atstovavimą apibrėžiančius kriterijus.
2.7.3. Įvertinti sąlygas sudaryti nacionalines, šakines, teritorines kolektyvines sutartis, šias sąlygas apibendrinti bei pateikti išvadas dėl jų tinkamumo.

3. Valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų projektų parengimas (5 vnt.):
1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas;
2. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas;
3. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas;
4. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas;
5. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas.

3.1. Atlikti Lietuvos mokestinės sistemos (kapitalo pajamų, darbo pajamų, turto) palyginamąją analizę su kitų pasaulio šalių sistemomis bei kiekybiškai įvertinti mokestinės sistemos tobulinimo galimybes ir jos įtaką mokesčių mokėtojų elgsenai.
3.2. Įvertinti galimybę įdiegti socialinio draudimo sistemoje turinio viršenybės principą prieš formą, mokant socialinio draudimo įmokas.
3.3. Kiekybiškai įvertinti valstybinio socialinio draudimo įmokų ,,grindų“ bei ,,lubų“ taikymo galimybes tiek turintiems darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims.
3.4. Atlikti analizę dėl įvairių asmenų grupių apmokestinamosios bazės suvienodinimo ar diferencijavimo galimybių bei pateikti konkrečius siūlymus įgyvendinimui.
3.5. Išgryninti pagrindinius valstybinio socialinio draudimo principus atskirose draudimo rūšyse.
3.6. Įvertinti galimybę nedubliuoti periodinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų su našlių ir našlaičių gaunamomis pensijomis ar su kitomis išmokomis.
3.7. Įvertinti tikslingumą nustatyti stažo reikalavimus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms.
3.8. Išanalizuoti kitų Europos šalių praktiką, derinant darbo santykius su motinyste ir/arba tėvyste.
3.9. Atlikti analizę dėl ligos draudiminių įvykių aprėpties mažinimo tikslingumo.
3.10. Pateikti rekomendacijas dėl pensijų sistemos, kuri būtų finansiškai patvari ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į ilgalaikius demografinių projekcijų neapibrėžtumus, į būsimą gyvenimo trukmę bei siekiant išvengti didesnių įmokų tarifo pokyčių.
3.11. Atlikti analizę dėl galimų neįmokinės pensijos finansavimo šaltinių nustatymo ir įvertinti teikiamo pasiūlymo ekonominį efektą bei įtaką šalies finansų sistemai, jos stabilumui.
3.12. Analizuoti profesinių pensijų ir III pakopos pensijų kaupimo tobulinimą, įvertinant III pakopos sukaupto turto išsiėmimo iki pensinio amžiaus galimybių apribojimą. Taip pat išanalizuoti pagrindinį III pakopos (pensijų kaupimo) principą tam, kad ši pensijų kaupimo pakopa taptų ne eiline taupymo ir investavimo priemone su mokestinėmis lengvatomis, bet sukauptas turtas būtų naudojamas pensinio amžiaus žmonių aprūpinimui.
3.13. Atlikti analizę dėl pensijų indeksavimo taisyklių (pagal darbo užmokesčio augimą, infliaciją ar įmokų mokėtojų/išmokų gavėjų santykį) nustatymo ir kiekybiškai įvertinti pasirinktų pensijų indeksavimo taisyklių įtaką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidoms ir pensijų adekvatumui.
3.14. Išanalizuoti kitų pasaulio šalių patirtį, skiriant pensinio pobūdžio išmokas, taikyti pajamų ir turto testavimo galimybes.
3.15. Atlikti įvairių pasiūlymų, kuriuos teikia socialiniai partneriai ar kitos visuomeninės organizacijos, pagrįstumo analizę socialinio draudimo sistemos tobulinimo srityje.
3.16. Atlikto tyrimo ,,Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų mokesčių naštos bei šių mokesčių teisinės bazės analizė Europos valstybėse“ rezultatus susieti su naujuoju teisiniu reglamentavimu.

4. Užimtumą (darbo vietų kūrimą) skatinančių teisės aktų projektų parengimas (4 vnt.):
4.1. Pateikti konkrečius siūlymus dėl darbo vietų kūrimo galimybių išplėtimo (teisės aktų projektai, kurių priėmimas paspartintų ir palengvintų darbo vietų kūrimą Lietuvos regionuose ir kt.).
4.2. Pateikti siūlymus Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų tobulinimui (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo tobulinimui, Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo tobulinimui, Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo tobulinimui) ir juos parengti.

Užsakovui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, pateikti įstatymų projektai:

Darbo santykius reglamentuojančio teisės akto projektas:
1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektas.

Valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų projektai:
1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas;
2. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas;
3. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas;
4. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas;
5. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas.

Užimtumą (darbo vietų kūrimą) skatinančių teisės aktų projektai:
1. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektas;
2. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo projektas;
3. Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo projektas;
4. Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo projektas.