Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumas mokslinių tyrimų pagrindu kuria darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį – administracinį modelį (toliau – socialinis modelis).  Projekto tikslas – tobulinti darbo rinką ir socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus taip, kad būtų didinamas užimtumas, gerinamas darbo santykių reguliavimas, skatinamos investicijos ir darbo vietų kūrimas.

Tiek užsakovas, tiek projekte dirbantys mokslininkai sutinka, kad kompleksinis, moksline analize ir tyrimais pagrįstas požiūris į šiandieninius darbo rinkos skaudulius yra teisingesnis kelias kuriant konkurencingą ir socialiai apsaugotą Lietuvą, negu chaotiški, fragmentiški ar politine konjunktūra paremti valdžios sprendimai. Apie šiuos skaudulius visuomenė ne kartą yra informuota, o Lietuva, susilaukusi ir Europos Sąjungos institucijų ir užsienio investuotojų kritikos, vis dar nesiryžta atlikti pagrindinių namų darbų – atlikti tiriamąjį analitinį darbą ir parengti sau pasiūlymus kaip platformą būsimoms diskusijoms nacionaliniu lygiu.

Todėl mokslininkų grupei, kuriančiai Lietuvos socialinį modelį, pavestos net 55 atskiros veiklos (atlikti nacionalinės ir užsienio šalių gerosios praktikos analizę, identifikuoti esančių priemonių tikslingumo ir efektyvumo problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus), apimančios skirtingas socialinės politikos sritis: užimtumą, darbo politiką ir socialinį draudimą. Rezultate bus sukurtas naujas Darbo kodeksas, šiuolaikiškai ir progresyviai reguliuojantis darbo santykius, Užimtumo įstatymas, konsoliduojantis galimas savarankiško ir nesavarankiško atlygintino ir neatlygintino užimtumo formas ir įtvirtinantis efektyvesnę valstybės paramą darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, tobulinami valstybinio socialinio draudimo įstatymai, kurie padėtų palaikyti socialinio draudimo sistemos tvarumą.

Svarbiausius politinius sprendimus mūsų visuomenėje priima jos atstovai – politikai, o ne mokslininkai, tačiau džiugu, kad bent jau šį kartą politikų sprendimas nebus neparemtas Lietuvos mokslininkų įžvalgomis. Projekto mokslininkų pasiūlymai kaip tik ir leis viešosios valdžios institucijoms (Seimui, Vyriausybei, ministerijoms) ir socialiniams partneriams išdiskutuoti ir priimti pačius geriausius pasiūlymus leidžiančius kurti konkurencingą ir socialiai saugią Lietuvą.

Kaip pavyzdį galima nurodyti, kad principinę nuostatą, jog valstybinio socialinio draudimo senatvės bazinė pensija turėtų būti finansuojama iš bendrųjų mokesčių (valstybės biudžeto), priėmė būtent politikai – ją patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė (2011 m. gegužės 24 d. Seimo nutarimas Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 684.). Natūralu, kad toks sprendimas gali būti praktiškai pradėtas įgyvendinti tik įvairiapusiškai įvertinus jo poveikį valstybės ūkiui, socialinio draudimo ir visai mokesčių sistemai. Šis įvertinimas ir prognozavimas buvo pavestas Lietuvos socialinio modelio grupės mokslininkams visa apimančios teisinės ir ekonominės analizės kontekste, tačiau negali būti vertinamas kaip vien jų iniciatyva teikiamas siūlymas.

Projekto mokslininkai kviečia visus matyti jiems tekusios užduoties kompleksiškumą, ir sudėtingumą, analizuoti jos vykdymo rezultatus ir konstruktyviai diskutuoti dėl pateiktų pasiūlymų visose socialinės politikos srityse.  Tyrėjų grupė yra visuomet pasirengusi atsakyti į klausimus dėl jų atliktų tyrimų ir darbo teisės, užimtumo skatinimo ir valstybinio socialinio draudimo teisės aktų projektų.