Artėjant Seimo rinkimams šiemet vėl aktyviau bus aptariamos skurdo ir pajamų nelygybės problemos bei bus siūlomos priemonės joms spręsti. Progresiniai mokesčiai, didesnis minimalus atlyginimas, didesnės socialinės išmokos. Deja, statistika ir patirtis rodo, kad materialinis skurdas Lietuvoje yra daug mažesnis nei idėjinis.

XIX amžiaus pabaigoje penki iš šešių pasaulio gyventojų gyveno skurde. Materialinis nepriteklius, badas ir skurdas tūkstantmečius buvo natūrali žmonijos būsena.

Pramoninės revoliucijos, atradimai medicinos bei kitose mokslo srityse, milžiniški humanitarinės ir finansinės pagalbos srautai XX amžiuje situaciją pakeitė iš esmės – jo pabaigoje skurde buvo jau mažiau nei kas antras planetos gyventojas. Šiandien skursta jau tik vienas iš dešimties.

Tiesa, daugeliui čia žodis „tik“ pasirodys visai netinkamas – juk vis dar daugiau nei pusė milijardo pasaulio gyventojų net nesvajoja apie tai, ką daugelis iš mūsų priimame kaip natūralią duotybę, pavyzdžiui, išmanieji telefonai ir valgis tris kartus per dieną. Kiti patars pasižiūrėti į savo kiemą, o ne į Afrikos skurstančiuosius. Juk visiems teko girdėti, kad „trečdalis lietuvių gyvena skurde“. Bet tai prasilenkia su realybe.

Yra daug būdų pamatuoti skurdui, tačiau nė vienas jų nerodo, kad lietuviai gyvena taip blogai. Vertinant pasaulinio skurdo lygį, dažniausiai užbrėžiama aiški materialinės gerovės kartelė – ne mažiau kaip 2 JAV doleriai per dieną. Pagal tokį kriterijų Lietuvoje skurstančių beveik nėra. Žinoma, tai labai žema kartelė.

Skaitykite visą straipsnį