Seimo komitetas – už 8 valandų darbo dienos trukmės panaikinimą Skaitykite daugiau: Seimo komitetas – už 8 valandų darbo dienos trukmės panaikinimą

Ateityje Lietuvoje nebūtų skaičiuojama, kiek valandų per dieną bus privaloma dirbti. Darbo dienos trukmė bus nurodyta kolektyvinėje sutartyje arba atskiru susitarimu.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, pritarė iniciatyvai naikinti kasdieninio darbo laiko maksimalią trukmę. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Dabar darbo diena neturi viršyti aštuonių valandų.

Komitetas taip pat pritarė, kad ateityje per savaitę būtų dirbama vidutiniškai 48 valandos – su viršvalandžiais.

Skaitykite visą straipsnį

Laurynas Lukošiūnas: Socialinio modelio pokyčiai gali reikšmingai paveikti viešuosius pirkimus

Lietuvoje kuriamas naujasis socialinis modelis, siejamas su darbo santykių liberalizavimu, yra aktualus ir viešuosiuose pirkimuose, kuriems tai taip pat reiškia reikšmingas pertvarkas.

Vienas iš šiuo metu Seime svarstomo ir daug diskusijų keliančio Darbo kodekso pakeitimų yra susijęs su įpareigojimu darbdaviams, turintiems daugiau nei penkiasdešimt darbuotojų, skelbti nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje pagal profesijų grupes ir lytį.

Ūkio ministerijos parengtame ir Seime taip pat šiuo metu svarstomame naujajame Viešųjų pirkimų įstatymo projekte, kuris turėtų įsigalioti iki 2016 metų balandžio mėnesio, tiekėjo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, kurie pasitelkiami būsimos pirkimo sutarties vykdymui, gali būti laikomas vienu iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

Taikant tokį kriterijų, kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršytų minimalų užmokestį, tuo didesnį kokybinį balą perkančiosios organizacijos galėtų skirti atitinkamam tiekėjui. Šio socialinio kriterijaus įvedimu siekiama paskatinti tiekėjus mokėti sąžiningą atlygį savo darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo sutartį. Atlygis už darbą bei jo atskleidimas svarbus ir tuomet, kai tiekėjams tenka grįsti pirkimo metu pasiūlytą neįprastai žemą kainą.

Seimui patvirtinus naująjį socialinį modelį ir įsigaliojus įsipareigojimui darbdaviams skelbti duomenis apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje, atsirastų daugiau galimybių apriboti piktnaudžiavimo viešuosiuose pirkimuose atvejus. Siekdami geresnio kokybinio balo savo pateiktam pasiūlymui ar grįsdami neįprastai mažą darbų kainą, tiekėjai turėtų teikti informaciją perkančiosioms organizacijoms apie darbuotojams mokamą atlygį. Ši informacija privalėtų būti suderinama ir su viešai darbdavio skelbiamais duomenimis.

Skaitykite visą straipsnį

Lietuvos bankas: kitąmet algos augs sparčiau nei kainos

Lietuvos bankas (LB) padidino šių metų ūkio plėtros prognozę ir apkarpė kitų metų BVP augimo rodiklį. Be to, centrinis bankas prognozuoja, kad 2016-aisiais algos augs sparčiau nei kainos.

Centrinis bankas laukia, kad šiemet BVP didės 1,7%, o kitąmet – 2,9%.

Palyginti, rugsėjį LB tikėjosi, kad BVP plėtra šiemet bus 0,1 proc. punkto mažesnė, t.y. 1,6%, o kitąmet turėjo siekti 3,2%.

VŽ rašė, kad paskutinėje savo prognozėje Finansų ministerija 2015-ųjų augimo tempus mažino iki 1,9%, kai kovą buvo tikėtasi 2,5% augimo. Tuo tarpu kitais metais ministerija viliasi 3,2% ūkio plėtros.

Kitų metų BVP paspartėjimas, lyginant su laukiamu šiemet, yra susijęs su užsienio aplinkos pagyvėjimu, tačiau vidaus vartojimas taip pat nemažins tempų dėl kitąmet sparčiau nei kainos didėsiančių atlyginimų ir gerėsiančios padėties darbo rinkoje, teigia LB.

Gediminas Šimkus, LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, prognozuoja, kad vidaus paklausa kitąmet nepraras tempo. Eksporto perspektyvos taip pat turėtų būti geresnės.

„Kitų metų prognozė apkarpyta todėl, kad stinga apibrėžtumo dėl pagrindinių prekybos partnerių raidos“, – nurodo p. Šimkus.

Netikrumas dėl tos prognozės yra pakankamai didelis ne tik dėl Rusijos (kurios BVP šiemet nukritęs apie 4%, kitąmet turėtų trauktis dar 0,6%), bet ir kitų pasaulio besivystančių ekonomikų, tokių kaip Brazilijos, Kinijos raidos.

Skaitykite visą straipsnį

Algirdas Butkevičius: socialinio modelio svarstymas komitete – per lėtas

Daug ginčų sukėlusio socialinio modelio, kurį sudaro darbo santykius liberalizuosiantis naujas Darbo kodeksas ir „Sodros“ pertvarką numatančių įstatymų pataisos, svarstymas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete vyksta per lėtai, sako premjeras. Algirdas Butkevičius dėl to kaltina opozicinių partijų atstovus.

„Pats svarstymas nestringa, bet manau, kad pats svarstymas Socialinių reikalų ir darbo komitete yra per lėtas. Aš manau, kad kai kurie opozicijos Seimo nariai trukdo greičiau paruošti bendras komiteto išvadas, nes reikalauja, kad už kiekvieną įstatymo straipsnį būtų balsuojama. Nors prieš tai buvo sutarta, kad tas, kas bus Trišalėje taryboje sutarta“, sudėti parašai verslo organizacijų, profsąjungų, ir tai bus vieningai tom išvadom pritarta, bet to susitarimo nesilaiko Seimo nariai ir dėl to užsitęsė įstatymo projektų svarstymas komitete. Manome, kad komitetas sėkmingai šitą darbą pabaigs per sausio mėnesį“, – antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesutinka spartinti Darbo kodekso projekto svarstymus. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė BNS anksčiau sakė, kad projektų svarstymas Seime ir priėmimas nukeliamas į pavasarį. Pasak jos, komitetas projektą turės apsvarstyti iki kovo.

Skaitykite visą straipsnį

Gitanas Nausėda: Po penkerių metų racionalus kapitalizmas išliks geriausia verslo valdymo forma

Vienas dažniausiai pastaraisiais metais cituojamų Lietuvos ekonomistų, SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda sako, kad dabartinė pasaulio ekonomikos padėtis turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Per interviu „BZN start“ ekspertas pabrėžė, kad, kalbėdamas apie ateitį ir stengdamasis ją prognozuoti, niekada negali būti visiškai tikras, kas ir kaip įvyks. Anot pašnekovo, 2020-ieji jau nėra nepasiekiama ateitis, veikiau netolima realybė, todėl drastiškų pokyčių tikėtis neverta. Vis dėlto tam tikros tendencijos turėtų atkreipti tiek verslo, tiek politikos, tiek visuomenės dėmesį.

Laisvė dirbti ir dalytis

G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje sėkmingai plėtosis laisvai dirbančių žmonių ekonomika. Jie galės leisti sau prabangą neprisirišti prie vienos darbo ar gyvenamosios vietos. Tiesa, jų gretos Lietuvoje gausės palyginti lėtai.

„2020-aisiais laisvai samdomi specialistai Lietuvoje nebus itin didelė ekonomikos ir darbo rinkos dalis. Daug verslininkų ir įmonių vadovų vis dar labiau linkę pasikliauti etatiniais darbuotojais. Tokia nuostata, matyt, grindžiama labiau ne ekonominiais skaičiavimais, o emocijomis ir psichologija. Mano kartos žmonėms tiesiog labiau priimtina dirbti įprastu modeliu. Tačiau pastebiu, kad jaunimas labiau linkęs dirbti laisvai. Jiems konvejerinis darbas nepatinka, o kartais laisvė jiems būna net svarbesnė už atlyginimo dydį“, – aiškina pašnekovas.

Skaitykite visą straipsnį

Darbdaviai keturiasdešimtmečių dar nenurašo

Senstančios ir darbo jėgos stokojančios Lietuvos paradoksas – palyginti jauni, sulaukę 40 ar 45 metų žmonės darbo rinkoje nebesijaučia saugūs. Darbdaviai ir personalo atrankos specialistai tikina, kad žmonės dėl amžiaus nėra diskriminuojami, tiesiog daugelis vyresniųjų stokoja kompetencijų ir įgūdžių.

„Perteklinės garantijos, noras apsaugoti darbuotojus sukelia priešingą efektą – vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje tampa mažiau patrauklūs ir darbdaviams yra rizikingesni. Lankstesnės atleidimo procedūros skatintų įdarbinti daugiau žmonių, vyresnių nei 40 m. Darbuotojas neturi jokios naudos iš garantijų, jei dėl jų jis apskritai nėra samdomas“, – neseniai atlikto tyrimo rezultatus apžvelgia Vytautas Ulozas, asociacijos „Investors‘ Forum“ analitikas.

„Investors‘ Forum“, šį rudenį pristačiusi šeštąjį Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksą, drauge analizavo vyresnių nei 40 m. žmonių patrauklumą darbo rinkoje. Analizė buvo atlikta, remiantis 84 Lietuvoje veikiančių stambių įmonių, daugiausia užsienio kapitalo, vadovų apklausa. Daugumos šių įmonių kolektyvas gana jaunas – daugiau nei 40% apklaustųjų nurodė, kad jų įmonėje vyresnių nei 40 m. darbuotojų skaičius nesiekia penktadalio.

Skaitykite visą straipsnį

Valentinas Mazuronis: socialinis modelis turi būti priimtas dar šiemet

Seimas prisiėmė naują rolę ir nuo šiol dirba už kalbos redaktorius. Užuot dėmesį sutelkę į naujojo socialinio modelio priėmimą, susidaro įspūdis, kad blaškomasi po naujojo socialinio modelio projekto popierius ieškant kablelių ir praleistų raidžių.

Naujojo socialinio modelio svarstymas ir priėmimas vėl nukeltas. Ar tikrai turėtume prie jo grįžti pavasarį? Kas trukdo, kad šis įstatymas būtų priimtas dar šiemet?

Mano nuomone, parlamentarai per mažai dėmesio sutelkia į paties įstatymo svarstymą. Kol kas atrodo, kad jiems labiau rūpi įstatymo gramatika ir vizualinis pateikimas nei pats turinys. Tačiau taip tik gaištame laiką ir atitoliname neišvengiamus darbus.

Esu įsitikinęs, kad naujas socialinis modelis turi būti priimtas kuo greičiau, t.y. dar šiemet. Būtina kuo skubiau reformuoti atgyvenusių darbo santykių sistemą Lietuvoje. Mūsų šaliai šių permainų neišvengiamai reikia.

Naujasis socialinis modelis turėtų patenkinti ir darbuotojų, ir darbdavių interesus. Skandinavų, Estijos, kitų šalių praktika įrodo, kad šiuos santykius suderinti įmanoma. Darbdaviai reikalauja lankstumo. Puiku, tačiau tokiu atveju turime užtikrinti, kad išloštų ne tik verslininkai, bet ir jų darbuotojai.

Naujojo socialinio modelio dėka turėtų pagausėti darbo vietų skaičius. Skaičiuojama, kad priėmus naująjį Darbo kodeksą papildomų darbo vietų turėtų pagausėti net 85 tūkstančiais. Naujas darbo santykių reglamentavimas užtikrintų, kad Lietuva taptų patrauklesne šalimi užsienio investuotojams, dėl ko atsirastų naujų darbo vietų ir kiltų atlyginimai. Priėmus šį Darbo kodeksą, taptų lengviau derinti šeimą ir darbą: tėvams turėtų būti suteikta galimybė naudotis laisvesne darbo grafiko sistema. Minimalus mėnesinis atlyginimas turėtų būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Numatoma ir daugelis kitų teigiamų pakeitimų.

Skaitykite visą straipsnį

Jaunų gydytojų emigraciją nulėmė sovietinis finansavimas

Praėjusią savaitę studentai pradėjo diskusiją apie jaunųjų gydytojų emigracijos priežastis. Minčių išsakyta įvairių, tačiau galiausiai galima prieiti prie tos pačios išvados – „ligotai“ sveikatos apsaugos sistemai reikalinga pagalba, kitu atveju, emigracija nesustabdoma. Specialistai pyksta – visa tai – sovietinės finansavimo sistemos pasekmė. Klausimas tik, ar įmanoma ją pakeisti?

Statistika neatspindi realybės
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai skaičiuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį dėl kvalifikacijos pripažinimo užsienyje pažymos išduotos apie daugiau nei 5 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, tačiau šis skaičius neatspindi realios situacijos, mat kai kurie specialistai šias pažymas išsiima kelis kartus. Be to, į šį skaičių įtraukti ir užsienio studentai, kurie baigę studijas šalyje dažniausiai išvyksta.

Maždaug trečdalis prašiusiųjų tokios pažymos yra 24–30 metų. Savo ruožtu Migracijos departamento statistika rodo, kad tik 10 proc. asmenų deklaravo savo išvykimą. Tad kasmet savo išvykimą deklaruoja apie 40 sveikatos priežiūros specialistų. Ko gero, akivaizdu, kad skaičiai gali būti gerokai didesni.

Lemia emocinės ir finansinės priežastys

Jaunųjų gydytojų asociacijai šį rudenį apklausus 86 jau Vokietijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijoje studijuojančius arba ketinančius ten išvykti rezidentus, paaiškėjo, kad dažniausiai išvykstama dėl sunkių emocinių darbo sąlygų (62 proc.), žemo darbo užmokesčio (58 proc.) ir prastų buitinių darbo sąlygų (45 proc.). Tačiau, anot Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos nario Ryčio Masiliūno, sužinojus priežastis, niekas nepaaiškėjo. „Po šiais teiginiais slepiasi kai kurios labai gilios Lietuvos sveikatos apsaugos problemos. Paprasčiausia jas sužinoti per asmeninius pavyzdžius. Aš esu dešimtmetį mokęsis neurologijos rezidentas. Kaip rezidentai gauname atlyginimą, kartu ir stipendiją. Užmokesčiu negalime skųstis.

Yra toks bendras įsitikinimas ir noras gabiausiems, talentingiausiems pasilikti tretinėse įstaigose: Santariškių arba Kauno klinikose. Tačiau kartais suvokimas, kad tavo darbo užmokestis sumažės, pabaigus, rezidentūrą, pakerta kojas. Tretinėje įstaigoje, pabaigus rezidentūrą, atlygis už darbą sumažėja šešiasdešimt eurų. Atlyginimas yra viena emigracijos priežasčių, tačiau ne vienintelė. Po emocinėmis darbo sąlygomis slepiasi neigiamas visuomenės nusiteikimas prieš gydytojus ir kompetencijų neapibrėžtumas. Žinome apie pacientų teises, bet pamirštame, jog gydytojai jas taip pat turi“, – dėstė R.Masiliūnas.

Vis patrauklesni vyresni darbuotojai

Asociacijos „Investors Forum“ tyrimas parodė, kad darbdaviai jau nebegeidžia vien jaunų darbuotojų – dabar paklausūs keturiasdešimtmečiai ir vyresni.

„CVzona.lt“ direktorius Žilvinas Padegimas pastebi, kad tokie žmonės labiausiai vertinami dėl savo kompetencijų ir charakterio savybių.

„Darbštumas, sąžiningumas, punktualumas, sugebėjimas išklausyti – šios savybės išugdytos. Prieš 15 m. tikrai bedarbystė buvo didesnė, darbo rinka buvo žiauresnė, žmonės įprato kabintis į darbus, savo darbą atlikti gerai. Ir tos savybės dabar duoda dividendus. Darbdaviai prieš 20 m., kai prasidėjo laisvas verslas, buvo jaunesni patys ir samdydavo pagal savo amžių. Dabar visi kartu pasenome ir amžiaus kartelė padidėjo“, – laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo Ž. Padegimas.

Tuo tarpu asociacijos „Investors Forum“ analitikas Vytautas Ulozas tikina, kad dar daugiau tokių žmonių darbdaviai galėtų įdarbinti, jei Darbo kodeksas būtų liberalizuotas:

„Toks paradoksas, kalbant apie vyresnio amžiaus asmenis, kad jiems kuriamos garantijos, siekiant jiems padėti, bet kartais tos pačios garantijos užkerta kelią apskritai būti pasamdytam. Tai kokia nauda iš tų garantijų, jeigu darbo nerandi?“ – retoriškai klausė V. Ulozas.

Skaitykite visą straipsnį
© Žinių radijas

Pasaulio ekonomikos forumo atstovė Martina Larkin: Lietuva gali būti viena konkurencingiausių

Lietuva gali būti tarp konkurencingiausių valstybių, tačiau tam reikia struktūrinių reformų ir infrastruktūros plėtros, teigia Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atstovė.

„Europa ir ypač Lietuva susiduria su daug iššūkių, tačiau tai taip pat gali tapti ir galimybe. Kaip maža, atvira ekonomika jūsų valstybė yra gerai pasiruošusi imtis kritinių reformų, didinant konkurencingumą, palyginti su greičiau augančiomis ir didesnėmis ekonomikomis. Jūs tikrai galite atsirasti ataskaitos priešakyje“, – antradienį Metų ekonomikos forume Vilniuje sakė Pasaulio ekonomikos forumo Europos ir Eurazijos skyriaus vadovė Martina Larkin.

Pasak jos, tai, kad Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje pastaraisiais metais sugebėjo pakilti į 36 vietą, rodo, kad valstybė sugeba koncentruotis į svarbiausiais sritis.

Tačiau M.Larkin pažymėjo, jog būtina plėsti konkurencingumą, gerinant infrastruktūrą bei diegiant inovacijas.

„Ypač tokiose srityse, kaip infrastruktūra, institucijos ir inovacijos, kurios yra svarbiausios Lietuvai. Mes manome, kad jūs galite didinti šalies konkurencingumą ir išnaudoti turimus resursus. (…) Laukia daugybė iššūkių, ypač susijusių su struktūrinėmis reformomis, kurios yra labai svarbios“, – tikino ji.

Lietuvos konkurencingumo indeksas šiemet pagerėjo – PEF sąraše šalis pakilo penkiomis pakopomis į 36 vietą.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva iš 37 vietos pakilo į 35 vietą. Lietuvoje geriausiai įvertinta makroekonominė aplinka (30 vieta), sveikata bei pradinis išsilavinimas ( 36 vieta) ir infrastruktūra (42 vieta), o prasčiausiai – institucinė sritis (53 vieta).

Skaitykite visą straipsnį