2014 m. rugsėjo 17–18 dienomis Vilniuje vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuota tarptautinė konferencija „Kaip užtikrinti įteisinto darbo patrauklumą“. Konferencijoje siekta aptarti neformalaus darbo klausimus, pasikeisti informacija ir gerąja praktika, politikos metodais ir priemonėmis, kurias įgyvendino valdžios institucijos, siekdamos spręsti neformalaus darbo problemą.

BFL / SADM nuotraukos 

1 2 3 4 5 6

Konferencijos atidarymo kalboje socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė pažymėjo konferencijos svarbą, pabrėžė, kad būtina kalbėti apie nedeklaruotą darbą, nes būtent jis yra vienas iš ekonomikos augimą stabdančių veiksnių, nedeklaruotas darbas skatina nesąžiningą konkurenciją tarp darbdavių ir t. t. Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Užimtumo ir socialinės teisėkūros, socialinio dialogo direktorius A. Silva taip pat pripažino, kad kovai su neformaliu darbu turi būti teikiamas globalus prioritetas. Taip pat pabrėžė, kad būtinas tarpvalstybinis dialogas, bendradarbiavimas, vieninga politika, kaip su neformaliu darbu kovoti. Atidarymo sesijos kalboje A. Silva taip pat užtikrintai paminėjo, kad būtina sukurti priemones, kurios skatintų asmenis dirbti formaliai ir būtina priimti sankcijas, kurios stabdytų tiek darbdavius, tiek ir darbuotojus dirbti nedeklaruotą darbą.

Plenarinės sesijos metu buvo apžvelgta neformalaus darbo ekonominė pusė. M. Keese, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Užimtumo analizės ir politikos skyriaus vadovas savo kalboje pripažino, kad Europoje šešėlinės ekonomikos dalis yra labai didelė. Nors negalima jos matyti akivaizdžiai, tačiau šis reiškinys daugelyje valstybių labai išplitęs ir kartais, kaip nurodė EBPO atstovas, sudaro net 50 proc. viso įdarbinimo. M. Keese pažymėjo, kad tokios įmonės, kurios nelegaliai įdarbina asmenis, dažniausiai yra mažos, neefektyvios ir jos labai retai kada išauga į dideles įmones, taip pat jos stabdo ekonomiką. Tokiose įmonėse dažniausia dirba jauni asmenys, turintys mažai darbinių įgūdžių, ir šiems darbuotojams toks nelegalus darbas daro įtaką jų karjerai. EBPO atstovas pabrėžė, kad norint kovoti su šiuo reiškiniu, reikia imtis plataus požiūrio. Pirmiausia buvo siūlyta sumažinti įmonių įregistravimo kaštus, gerinti viešųjų paslaugų kokybę, tobulinti teisės aktus, gerinti inspektorių darbą, supaprastinti asmenų įdarbinimą, įmonėms suteikti didesnį lankstumą. Kaip vieną iš pavyzdžių M. Keese nurodė Braziliją, kuri supaprastino mokesčių sistemą mažoms įmonėms, o tai sąlygojo, kad daug įmonių įteisino savo veiklą ir daugiau negu 2 milijonai darbuotojų tapo oficialiais darbuotojais. EBPO atstovas, analizuodamas pasaulio valstybes, taip pat minėjo ir Čilę, kurioje buvo įvestos individualios sąskaitos darbuotojams, kurie praradę darbą dar kurį laiką galėtų pragyventi. M. Keese kalbos pabaigoje nurodė priežastis, kurios, jo manymu, skatina nedeklaruotą darbą: tai per dideli mokesčiai, mažos nedarbo išmokos. Kovai su nedeklaruotu darbu būtina pasitelkti skaidrumą – tiek teisės aktų, tiek jų taikymo bei sankcijas, kurios atgrasintų nuo nedeklaruoto darbo.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Darbo santykių ir darbo sąlygų skyriaus tyrimų vadovė I. Biletta, pristatydama savo pranešimą apie nedeklaruotą darbą ES valstybėse ir Norvegijoje, pažymėjo, kad rytų Europoje yra didelis nedeklaruoto darbo procentas, tuo tarpu šiaurėje – jis ženkliai mažesnis. Tokį nevienodumą lemia ir kultūriniai skirtumai, nes vienose valstybėse nedeklaruoto darbo mastas gali būti tiek paplitęs, kad žmonės tokį darbą priima kaip savaime suprantamą dalyką ir net nesuvokia, kad dirba nelegaliai. Kaip nurodė vadovė, priežastys, lemiančios nedeklaruoto darbo paplitimą, gali būti įvairios, pavyzdžiui, pietuose nėra nedeklaruoto darbo įteisinimo, tuo tarpu šiaurinėje Europos dalyje žmones dirbti nelegaliai „skatina“ per didelė biurokratija. Atliktos studijos parodė, kad negalima išskirti vienos lyties, dažniausiai dirbančios nelegaliai, tačiau galima išskirti sektorius, kuriuose toks darbas yra labiausiai paplitęs – tai statybos, restoranų veikla.

1 sesijos metu dėmesys buvo skiriamas tarptautinio lygmens teisinėms ir politinėms priemonėms, susijusioms su neformaliu darbu, aptarti. Kaip akcentavo sesijos pirmininkas D. Ashton (Sveikatos ir darbo saugos vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas, Jungtinė Karalystė), neformali ekonomika visuomet egzistuos. Pirmininkas leido sau net pašmaikštauti klausdamas, ar ta neformali ekonomika visuomet yra bloga, juk tik per ją galima daug padaryti ženkliai pigiau.

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Integracinės darbo rinkos, darbo santykių ir sąlygų skyriaus vedėjas Ph. Marcadent,pristatydamas TDO požiūrį perėjimo į formalų darbą klausimu priminė, kad neformalaus sektoriaus apibrėžimas buvo suformuotas dar 1993 metais. Pranešėjas nurodė, kad nuo to laiko pasikeitė ir priežastys, skatinančios asmenis dirbti nelegaliai ir pačios kovos priemonės. Todėl dabartinis TDO iššūkis – atsižvelgti į visą tą įvairovę ir kurti tokias priemones, kurios ją atitiktų. Pranešime buvo išskirta, kad nedeklaruoto darbo lygis priklauso nuo valstybės išsivystymo – mažų pajamų valstybėse nedeklaruoto darbo lygis yra žymiai didesnis negu vidutinių ar didelių pajamų šalyse. Pastebima tendencija, kad per dvidešimtmetį neformalaus darbo lygis tik augo (tiek dirbančiųjų neformaliam sektoriuje, tiek ir dirbančiųjų formaliame sektoriuje). Kaip nurodė Ph. Marcadent, ypač didelis nedeklaruoto darbo augimas pastebimas dirbančiųjų formaliame sektoriuje. TDO atstovas savo pranešime nurodė ir keletą faktorių, skatinančių nedeklaruotą darbą: pirmiausia, ūkio nesugebėjimas sukurti formalių darbo vietų, netinkamas teisės aktų reguliavimas, institucijų veiklos skaidrumo trūkumas, dėl kurio žmonės nepasitiki Vyriausybe, nenori mokėti mokesčių ir t. t., taip pat paminėta, kad mažoms įmonėms paprasčiausia sunku atitikti didelėms įmonėms keliamus reikalavimus, dėl to tokių įmonių savininkai ir samdo darbuotojus nelegaliai.

Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Užimtumo ir socialinės teisėkūros, socialinio dialogo direktorius A. Silva savo pristatyme taip pat sutiko, kad nedeklaruotas darbas bei kova su juo yra didžiulis iššūkis. Toks darbas blogina pačių dirbančiųjų sąlygas, jie netenka socialinės apsaugos, yra kenkiama sveikai konkurencijai tarp įmonių ir t. t. Dėl šios priežasties EK yra pasiūliusi įsteigti platformą, kurios tikslas būtų apimti visus su nedeklaruotu darbu susijusius aspektus. Pristatydamas siūlomą platformą, A. Silva nurodė, kad valstybių dalyvavimas joje turėtų būti būtinas ir privalomas. Šiandien yra pastebima nemaža tarptautinio nelegalaus darbo problema, todėl būtina šalims tarpusavyje bendrauti, keistis gerąja praktika, derinti metodus, matavimo priemones, kaip kovoti su šiuo reiškiniu. Apskritai, A. Silva mano, kad reikia visiems nusistatyti vienodą nelegalaus darbo apibrėžimą, kad šalys bendrai galėtų imtis atitinkamų veiksmų. EK atstovas nusiteikęs labai optimistiškai ir teigė manąs, kad tokia platforma galėtų veikti jau nuo 2015 metų.

2 konferencijos sesija buvo pavadinta neformalaus darbo įteisinimas nacionaliniu lygiu ir jai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto lektorius, darbo teisės ekspertas V. Mačiulaitis. Šioje sesijoje valstybių atstovai skaitė pranešimus apie jų šalyje vykdomą kovos su nedeklaruotu darbu politiką bei priimtas priemones. Austrijos darbo, socialinių reikalų ir vartotojų apsaugos federacinės ministerijos vedėjo pavaduotoja E. Fehringer pasidžiaugė, kad Austrijoje yra labai mažas nedeklaruoto darbo lygis. Viena iš to priežasčių, kaip nurodė pranešėja, yra išvystyta ir stipri socialinė partnerystė. Šioje šalyje kartais socialinių partnerių susitarimai tampa įstatymu. Kovai su nedeklaruotu darbu buvo pasitelkta ir naujas algų ir socialinio dempingo aktas (įstatymas galioja jau nuo 2011 metų), kuris užtikrina ne tik sąžiningą dempingą, bet ir sąžiningą konkurenciją. Šiuo aktu kontroliuojami darbuotojams išmokami atlyginimai – įtvirtintas reikalavimas, kad darbdaviai tinkamai įformintų darbuotojams mokamus atlyginimus, o tokie dokumentai turi būti privalomai laikomi įmonėje. Kontroliuoti darbdavį paskirta finansų policininkams, kurie, jeigu darbdavys nesumoka darbo užmokesčio darbuotojui, gali darbdaviui paskirta baudą nuo 1000 € iki 10 000 € arba gali uždrausti tokiam darbdaviui vykdyti veiklą. Kaip nurodė Austrijos atstovė, planuojama dar labiau griežtinti sankcijas įmonėms, kurios neturi tinkamų ir reikalaujamų dokumentų. Kitas kovai su nedeklaruotu darbu planuojamas įgyvendinti sprendimas – subrangos apribojimas iki 2 – 3 įmonių.

M. Badovskis, Latvijos gerbūvio ministerijos Darbo santykių ir darbo apsaugos departamento direktorius, pažymėjo, kad Latvijoje nėra teisiškai įtvirtinta, kas tiksliai yra nedeklaruotas darbas. Tokiu darbu gali būti traktuojamas ir darbas be rašytinės darbo sutarties, taip pat darbas, kuomet nedeklaruojamos pajamos, taip pat neteisingas darbo laiko fiksavimas. Kaip nurodė Latvijos atstovas, labiausiai nedeklaruotas darbas paplitęs statybų sektoriuje, žemės ūkyje, transporto įmonėse, namų ūkiuose. Latvija yra nusistačiusi dvi politikos kryptis: pirmiausia, kovai su neregistruotu darbu būtinos priemonės, kaip tą kontroliuoti, taip pat nustatytos priemonės, skatinančios didinti visuomenės sąmoningumą ir nepakantumą nedeklaruotam darbui. Antra politikos kryptis labiau nukreipta į mokestinius dalykus – kaip mažinti mokestinę naštą, supaprastinti mokesčių mokėjimą ir t. t. M. Badovskis savo pranešimo metu pasidžiaugė, kad konferencijos išvakarėse ministrų kabinetas patvirtino kovos su nelegaliu darbu tarybą, kuri bus atsakinga už tokios politikos kūrimą bei jos įgyvendinimą. Latvijos atstovas pranešime taip pat minėjo jau įgyvendintas priemones kovai su nedeklaruotu darbu, t. y. atsirado būtinybė pasirašyti rašytinę darbo sutartį prieš pradedant dirbti, taip pat keistas viešųjų pirkimų įstatymas, pagal kurio nuostatas draudžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procese įmonėms, kuriose nelegaliai dirbo asmenys. Taip pat keisti antriniai teisės aktai, įvestas privalomas darbuotojų deklaravimas prieš pradedant dirbti ir pan. Latvijoje vyksta aktyvus visuomenės informavimas apie nedeklaruoto darbo žalą, tikslinėms grupėms apie tai dalijamos skrajutės ir t. t. Apibendrindamas pranešėjas pasidžiaugė, kad visos priemonės jau davė rezultatų – nuo 2010 metų pastebimas šešėlinės ekonomikos sumažėjimas, taip pat padaugėjo apsidraudusių darbuotojų.

Nyderlandų socialinių reikalų ir užimtumo ministerijos Vyresnysis politikos patarėjas Europos klausimais D. Beekman dar kartą savo pristatyme pabrėžė, kad nedeklaruotas darbas yra didelė problema, nes tai yra reiškinys, kuris pamina visą darbo rinką Europoje, todėl kovojant su juo prevencijos neužtenka. Nyderlandų atstovas nurodė priemones, kurias per 20 metų įgyvendino šalis: skatintas bendradarbiavimas, visuomenės švietimas, kad žmonės netoleruotų nedeklaruoto darbo nusižengimų, socialinių partnerių įtraukimas, tinkamas nacionalinių įstatymų priėmimas, tinkama kontrolė ir t. t. Pranešėjas užtikrintai pasisakė, kad Nyderlandai palaiko laisvą darbuotojų judėjimą, tačiau tuo pačiu pripažino, kad ši laisvė sudaro ir nemažai problemų.

J. Hjelt, Suomijos užimtumo ir ekonomikos ministerijos patarėjas pabrėžė, kad būtina didinti formalaus darbo patrauklumą. Šios šalies atstovas pranešime minėjo, kad Suomijos kovos su šešėline ekonomika strategija apima 22 projektus. Pristatyti trys iš jų:

  1. Rangovo pareigų ir atsakomybės aktas, kuris priimtas 2007 metais, išplėstas 2012 metais. Šis teisės aktas reglamentuoja vieną iš labiausiai su nelegaliu darbu susijusių sričių – statybą. Pagal šį aktą rangovas prisiima atsakomybę už subrangai samdytų įmonių nelegalią veiklą. Pagrindinės kovos su nelegaliu darbu statybų sektoriuje priemonės – rangovo pareiga patikrinti ir aplaidumo mokestis. Pareiga patikrinti reiškia, kad rangovas, prieš sudarydamas sutartį privalo gauti informaciją apie subrangovą iš preliminaraus mokesčių registro, darbdavių registro ir pridėtinės vertės mokesčio registro, išrašą iš verslo registro, sertifikatą arba ataskaitą apie mokesčių mokėjimą, sertifikatą, patvirtinantį, kad rangovas pasirūpinęs pensijų draudimu, informaciją apie kolektyvinę sutartį, nelaimingų atsitikimų draudimą. Aplaidumo mokestis skiriamas, jei rangovas neatlieka savo pareigos patikrinti, taip pat jei sudaro sutartį su asmeniu, kuriam buvo uždrausta verstis veikla pagal Verslo draudimų aktą, arba jei rangovas sudaro sutartį nepaisydamas to, jog turėjo suprasti, kad sutarties šalis neketino vykdyti nustatytų įstatyminių įpareigojimų. Mokestis svyruoja nuo 1 700 € iki 17.000 €, padidintas mokestis, taikomas statybų sektoriuje gali būti nuo 16 000 € iki 50 000 €. Pranešėjas teigė, kad nuo 2015 metų sausio mėnesio planuojama aplaidumo mokestį padidinti iki 2000 € – 20 000 €, atitinkamai statybų sektoriuje – 20 000 € – 65 000 €. Be to, planuojamą padidintą aplaidumo mokestį taikyti visuose sektoriuose. Taip pat ketinama praplėsti rangovo pareigą patikrinti, kad subrangovas laikytųsi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų.
  2. Darbo užmokesčio mokėjimo per banką įstatymai. Pagal įstatymą, įsigaliojusį 2013 metų liepos mėnesį, darbo užmokestis turi būti sumokamas per darbuotojo nurodytą finansinę instituciją. Darbo užmokestis gali būti mokamas grynais tik dėl įtikinamų priežasčių, be to, tokiu atveju darbdavys privalo turėti darbuotojo pasirašytą kvitą, patvirtinantį darbo užmokesčio sumokėjimą.
  3. Privalomas identifikavimo dokumentas ir informavimo procedūra statybų sektoriuje. Kiekvienas darbuotojas, dirbantis statybų sektoriuje, turi būti registruotas ir privalo turėti viešai matomą asmens identifikavimo dokumentą. Taip pat nuo 2014 metų liepos mėnesio privaloma kasmėnesinio informavimo procedūra. Rangovas privalo kas mėnesį mokesčių administratoriui suteikti informaciją apie sutartis: sutarties šalis, bendrą sutarties vertę, trukmę ir t. t. Taip pat pagrindinis rangovas privalo suteikti informaciją apie visus asmenis, dirbančius bendroje statybų vietoje, nepriklausomai nuo jų sutarties rūšies ar darbdavio.

Šios sesijos metu taip pat buvo suteikta galimybė pasisakyti tarptautinių socialinių partnerių organizacijoms. F. Muia, Tarptautinės darbdavių organizacijos vyresnysis patarėjas nurodė, kad sunku įvardinti vieną bendrą vardiklį, kodėl žmonės yra linkę dirbti nedeklaruotą darbą. Valstybės kartais pačios priima labai griežtus įstatymus bei kitus reikalavimus įmonėms, norinčioms gauti atitinkamą licenciją, kad žmonės nusprendžia geriau dirbti nelegaliai, todėl, kaip pažymėjo patarėjas, svarbu protingai taikyti įstatymus. Kitas svarbus dalykas, nurodytas F. Muia, įmonių registravimas, kad visi asmenys galėtų dirbti vienodomis sąlygomis, todėl būtina mažinti kliūtis įmonių registrui. Taip pat pranešime paminėta, kad Vyriausybėms svarbu investuoti į švietimą, mokymosi visą gyvenimą programas ir pan.

N. Mickevica, Europos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė dar kartą pažymėjo, kad darbuotojai, dirbantys nelegaliai, netenka tam tikrų socialinių garantijų, o tai skatina skurdą. Kalbėdama apie faktorius, kurie skatina nedeklaruotą darbą, N. Mickevica nurodė valdymo problemas, t. y. nepakankama socialinė apsauga, žemas BVP, viešojo sektoriaus korupcija, jauno žmogaus negalvojimas apie ateitį. Prie siūlomų sprendimų atstovė nurodė, kad valstybių dalyvavimas jau minėtoje EK kuriamoje platformoje turėtų būti privalomas. Taip pat valstybės turėtų didesnį dėmesį skirti darbuotojų, kurie dirba nelegaliai (ypač imigrantams) minimalios apsaugos didinimui, būtina didinti visuomenės sąmoningumą ne tik apie nedeklaruoto darbo minusus, bet ir apie tinkamai įforminto darbo pliusus.

3 konferencijos sesija buvo skirta tarpvalstybiniams neformalaus darbo aspektams aptarti, kuriai pirmininkavo Lenkijos darbo ir socialinės politikos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorė M. Szostak. Sesijos pirmininkė pažymėjo, kad visos priemonės kovai su nedeklaruotu darbu yra labai svarbios, tačiau didžiausias dėmesys, jos manymu, turėtų būti skiriamas šalių bendradarbiavimui. Reikia stengtis sukurti tokias darbo ir gyvenimo sąlygas, kad jos būtų sąžiningos ir žmonės patys nenorėtų užsiimti nedeklaruojama veikla.

M. Botte, Belgijos įdarbinimo, darbo ir socialinio dialogo valstybės tarnybos Darbo inspekcijos patarėjas pristatė Belgijoje sėkmingai veikiančią Limosa elektroninę sistemą, kurios tikslas – deklaruoti visus darbuotojus, dirbančius šioje šalyje. Kaip užtikrino M. Botte, ši sistema padeda užtikrinti, kad tiek komandiruoti, tiek vietiniai darbuotojai gautų vienodą darbo užmokestį. Taip pat pranešime buvo pabrėžta, kad Belgijoje yra labai gerai išvystyta elektroninė sistema, kurios pagalba institucijos gali greitai gauti joms aktualią informaciją.

Lenkijos darbo ir socialinės politikos ministerijos Ekonominės analizės ir prognozės departamento skyriaus vedėjas M. Zielonka savo pristatyme pažymėjo, kad nedeklaruotas darbas yra socialinio dempingo forma. Pranešėjas sutiko su jau išsakytomis mintimis, kad būtų sunku sukurti vieną bendrą įstatymą visoms šalims kovai su nedeklaruotu darbu, kadangi skirtingose šalyse šis reiškinys suprantamas skirtingai. Taip pat nurodė, kad dosni socialinė politika turi didelę įtaką žmogaus nenorui dirbti.

Ispanijos darbo ir socialinės apsaugos inspekcijos Institucinių santykių ir techninės pagalbos direktoriaus pavaduotojas J. I. M. Fernandez nurodė, kad šiandienos realybė yra tokia, kad žmonės ieškosi bet kokio darbo, kad tik galėtų išgyventi. Dėl šios priežasties jie sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį, neturėti jokių teisių, neįteisinti savo darbo. Ispanijos atstovas pabrėžė, kad būtina naudotis naujausiomis technologijomis, kad vyktų pakankama informacinė sklaida tarp institucijų.

M. Liivlaid Estijos darbo inspekcijos centrinio biuro vyriausiasis teisininkas nurodė, kad nedeklaruoto darbo problema šiandien paliečia tarptautinį aspektą, nes juda ne tik ES piliečiai, bet į Europą atvyksta ir piliečiai iš trečiųjų šalių. Nors, kaip minima pranešime, Estija tokiems asmenims yra tranzitinė šalis, tačiau pastebima, kad augant ekonomikai tokie asmenys vis dažniau pasilieka šalyje, o tai, savu ruožtu, sukelia ir didesnes problemas. M. Liivlaid pažymėjo, kad Estijos institucijos labai plačiai naudojasi elektroninėmis paslaugomis, nes jos turi galimybių prieiti prie daugybės reikiamų duomenų, dėl šios priežasties itin pagerėjo tarptautinis bendradarbiavimas (ypač su Suomija).

Pirmosios dienos konferencija pasibaigė R. Gleissner, Europos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių asociacijos, Austrijos federacinės ekonominės tarybos atstovo pranešimu, kuris pažymėjo, kad įformintas darbas apskritai yra patrauklesnis ne ES valstybėse, nes tokiose valstybėse mokesčiai yra žymiai mažesni. Pranešėjas nurodė priemones, kurios padeda Austrijoje kovoti su nedeklaruotu darbu: stiprios kolektyvinės sutartys, nuo 2011 metų įtvirtintos baudos darbdaviams, kurie darbuotojams moka mažiau už minimalią mėnesinę algą ir pan.

Antros dienos konferencijos atidarymo sesiją pradėjo Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė, kuri savo kalboje pažymėjo, kad nedeklaruotas darbas žemina darbo standartus, kenkia konkurencijai. Ministrė taip pat pasidžiaugė, kad ši konferencija labai stipriai prisideda prie naujai kuriamo Lietuvos socialinio modelio, apimsiančio socialinį draudimą, užimtumo didinimą, skurdo mažinimą bei darbo santykius.

W. Danvers, EBPO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas savo pranešime dar kartą akcentavo, kad nedeklaruotą darbą dirba labai daug žmonių (apie 10 proc. šiaurinės Europos dalyje ir apie 20 proc. pietų Europos dalyje). Taip pat pabrėžė, kad kova su neformalumu yra labai svarbi, nes šioje sferoje dirba labiausiai pažeidžiamos darbuotojų grupės, t. y. jaunimas iki 24 metų arba vyresni nei 65 metai, todėl tokie asmenys gauna labai mažą darbo užmokestį, netenka socialinių garantijų. Be to, toks nedeklaruotas darbas, kaip jau buvo minėta, labai kenkia ir ekonomikai, todėl EBPO atstovas ragino vyriausybes imtis atitinkamų veiksmų, kaip pavyzdžiui, mažinti biurokratiją, palengvinti įmonių registravimą, siekti efektyvesnio institucijų darbo, priimti į darbą tik kvalifikuotus inspektorius ir t. t.

Šios sesijos metu D. Ashton, V. Mačiulaitis bei M. Szostak trumpai pristatė pirmos dienos jų sesijų pirmininkavimo metu pasakytus pranešimus, trumpai išdėstė pranešėjų išsakytas problemas bei siūlomas priemones kovai su nedeklaruotu darbu.

Po pietų vykusioje aukšto lygio apskrito stalo diskusijoje dalyvavo 20 pranešėjų iš skirtingų šalių (Kroatija, Norvegija, Lenkija, Lietuva, Airija, Jungtinė Karalystė, Čekijos Respublika ir t. t.), kurie trumpai išsakė savo poziciją, kokia politika ir strategija galėtų būti tinkama, siekiant spręsti neformalaus (įteisinto) darbo klausimus. Beveik visuose pranešimuose buvo akcentuojama bendradarbiavimo svarba, visuomenės švietimas apie įforminto darbo teikiamus pranašumus, apie tai, kodėl reikia mokėti mokesčius ir t. t. Akcentuojamas gerų darbo sąlygų kūrimas, dėmesys labiausiai pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, lankstesni darbo santykiai. Ne vienas valstybių atstovas pasidžiaugė, kad pamažu visuomenė vis labiau netoleruoja nedeklaruoto darbo, ką galima spręsti iš padaugėjusių anoniminių skundų prieš darbdavius.

Dviejų dienų konferencija baigėsi nuoširdžiu linkėjimu, kad tarptautinis bendradarbiavimas nenutrūktų, o geros praktikos pavyzdžiai teiktų pastebimą naudą kovoje su nedeklaruotu darbu.