Socialinis modelis – tai mokslininkų ir ekspertų grupės sukurtas kompleksinis sprendimas, kurio pagrindinis tikslas – sukurti lankstesnius darbo santykius ir taip skatinti kurti naujas darbo vietas, užtikrinti galimybę derinti šeimą, mokslus, laisvalaikį ir darbą, sudaryti sąlygas dirbti ir užsidirbti Lietuvoje. Užtikrinti, kad neveiksnias esamas „popierines“ garantijas pakeis realiai veikiančios, taip pat peržiūrėta valstybinio socialinio draudimo ir užimtumo sistemos, mažinančios socialinę atskirtį ir skurdą.

Socialinis modelis buvo sukurtas sprendžiant esmines ekonomines problemas, su kuriomis šiandien susiduria Lietuva: nedarbo lygis (10,5%, kai geriausiais laikais jis buvo 5%), žemas darbo užmokestis (pagal jį, Lietuva ES yra 4 nuo galo) ir aukštas skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis (šešti nuo galo ES), šešėlinis nedarbas (kai nesudaromos darbo sutartys arba sudaromos ne visai darbų apimčiai, o atlyginimai mokami „vokeliuose“).

Jeigu nedarbo lygio, jaunimo užimtumo klausimas (17% bedarbystė jų tarpe), mažo darbo užmokesčio klausimai, ekonomikos lėtėjimo, šalies konkurencingumo didinimo klausimus norime spręsti nedelsiant – būtina jau dabar pateikti parengtą socialinį modelį Seimui. Antraip šio sprendimo priėmimas užsitęs dar dvejus metus, o opios problemos tiek laukti negali.

• 85 tūkst. naujų darbo vietų.
• Mažesnis nedarbo lygis
• Mažiau biurokratinės naštos mažoms įmonėms
• Lengviau derinti šeimą, mokslą, laisvalaikį su darbu
• Geriau apsaugomi netenkantys darbo
• Įteisinta galimybė tobulėti
• Didesni atlyginimai
• Mažesnis skurdas
• Aiški pensijų didinimo sistema
• Lengviau kurti savo verslą
• Geresnė darbuotojų apsauga

Nenaudingas tiems, kurie mano, kad darbe galima nieko nedaryti ir vis tiek užsitikrinti sau darbo vietą dvidešimčiai metų, o darbo santykiai turi būti tokie, kad su nemotyvuotu darbuotoju būtų sudėtinga ir brangu atsisveikinti. Visiems kitiems jis yra naudingas.

Socialinis modelis naudingas visiems, kurie nori turėti sąlygas dirbti ir užsidirbti, turėti darbo vietą, turėti galimybę dirbti tokiomis sąlygomis ir grafiku, kuris pačiam priimtiniausias, kurie nori derinti darbą su mokslu, laisvalaikiu, šeima, smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriam sumažėja administracinių ir biurokratinių reikalavimų, mamoms ir tėvams, kurie turės daugiau galimybių reikalauti sau tinkančio darbo režimo, studentams, kurie galės pasirinkti darbo formą pagal savo galimybes, pensininkams, kurie turės reguliariai didėjančias pensijas, nepriklausančias nuo politikų valios ir subalansuotas ekonomikos pakilimams ir nuoslūgiams, netekusiems darbo, kurie turės sotesnes išmokas, realią pagalbą į darbo rinką.

Naujasis modelis siūlo lankstesnę darbo santykių ir darbo grafiko sistemą, kuri leidžia suderinti šeimą, mokslus ir darbą. Darbo laikas būtų derinamas pagal savo poreikius – galima dirbti iš namų, ne visą darbo dieną, rinktis kitas poilsio dienas nei savaitgaliai, gauti nemokamų atostogų ir nemokamo laisvo laiko, galimybė dalintis su kita mama ar tėčiu viena darbo vieta, teisė reikalauti dirbti ne visą darbo dieną, o vėliau – teisė grįžti į ankstesnį darbo režimą – visa tai padeda tėvams ir mamoms lengviau suderinti vaiko priežiūrą ir darbą. Numatyta pareiga darbdaviui į kiekvieną darbuotojo prašymą atsakyti – taigi reikalauti bus lengviau.

Uždrausta tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl ketinimo turėti vaikų. Leidžiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės darbuotojo atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti.

Siūloma įdiegti automatinį pensijų indeksavimą, susietą su realiomis šalies ekonomikos galimybėmis, kuris leis nuosekliai didinti pensijas ir tuo pačiu palaikyti socialinio draudimo biudžeto balansą. Pensijos būtų didinamos kasmet įstatymu nustatytu laiku, o pensijos padidėjimas visada bus aiškus ir depolitizuotas.

Neveiksnias „popierines“ esamo DK garantijas pakeistų mažesnės, bet užtikrintos. Šiuo metu pvz. išeitines gauna tik 1 proc., 90 proc. išeina neva „savo noru“. Bus taikoma reali atleidimo iš darbo priežastis, išmokant darbuotojui priklausančią išeitinę išmoką. Nors darbdaviui sudaromos lengvesnės sąlygos atsisveikinti su netinkamu ar nereikalingu darbuotoju (pvz., sumažėjus užsakymams, atėjus krizei ar pan.) – darbuotojui tai kompensuojama per sustiprintas nedarbo draudimo apsaugas: sotesnes ir ilgiau mokamas nedarbo draudimo išmokas.

Vietoj dabartinės nedarbo draudimo išmokos: pastovioji dalis sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis, kintanti dalis – 40% asmens VDU per 3 mėnesius ir 20 % per likusį laikotarpį, siūloma pastovioji dalis 30 % MMA, kintanti dalis – 50% vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų išmoka pirmus 3 mėnesius, 40% kitus 3 mėn. ir 30% per paskutinius 3 mėn.; maksimali išmoka siekia 75% šalies VDU.) Be to, nedarbo draudimo išmokos bus mokamos nepriklausomai nuo įgyto nedarbo draudimo stažo (turint mažesnį nei 25 metai nedarbo draudimo stažą, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėn., turint 35 metų ir didesnį stažą – 9 mėn.).

Taip pat atsiranda nauja galimybė bedarbiams įsidarbinti pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus.

Lankstesni darbo santykiai mažintų jaunimo nedarbą, kuris šiuo metu siekia 19,3 proc. Be to, naujos įdarbinimo formos ir laisvesnė darbo grafiko apskaita padėtų įsidarbinti jaunimui pusę dienos, dirbti kintančiu grafiku, derinantis prie paskaitų ir mokslo, dalintis su kitu studentu viena darbo vieta, dirbti individualiu grafiku arba pagal projektines sutartis.

Lankstesnės samdymo ir atleidimo procedūros įgalintų darbdavius drąsiau kurti naujas darbo vietas šiai grupei, kuri dažnai neturi darbo patirties.

Leidžiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės darbuotojo atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti.

Sumažinta administracinė ir biurokratinė našta, paprastesnė darbuotojų samdymo ir atleidimo tvarka ir daugiau darbo formų (terminuotoji, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, pameistrystės sutartis) padės drąsiau kurti daugiau naujų darbo vietų.

Informacinių technologinių panaudojimas, darbo laiko žymėjimo, lengviau pateikiama informacija įmonėms iki 10 darbuotojų, lankstesnis kasmetinių atostogų suteikimas, palengvintas darbo grafikų paskelbimas – visa tai palengvins naštą SVV verslui, kuris šalyje sukuria 2/3 darbo vietų.

Kolektyvinė sutartis negalės būti taikoma, jei joje nėra darbdavio ir darbuotojų interesų balanso arba sutartis prieštarauja Darbo kodekse ir kitose teisės normose nustatytoms taisyklėms.

Supaprastinta streiko skelbimo tvarka – streikui skelbti užtenka ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimo. Profsąjungos streikus galės finansuoti iš specialių piniginių ar draudimo fondų.

Darbuotojų atstovams garantijos taikomos ne tik jų kadencijos laikotarpiu, bet ir 6 mėn. po jų kadencijos pabaigos.

Šiuo metu galiojančio Darbo kodekso nuostatos, numatančios ypatingą apsaugą neįgaliesiems atleidimo iš darbo atveju, taip pat papildomas garantijas dėl pailgintų atostogų, iš tiesų veikia priešingai ir suvaržo šių asmenų dalyvavimo darbo rinkoje galimybes. Darbo sutarčių įvairovė (ypač darbo vietos dalijimosi darbo sutartis) užtikrins neįgaliųjų didesnį lankstumą ir prisitaikymą prie darbo rinkos bei gamybinių poreikių. Neįgaliesiems taip pat turėtų būti aktuali galimybė dirbti dėl ne viso, individualaus darbo laiko, nuotolinio darbo režimais.

Neįgalieji turi jaustis lygiaverčiai ir lygiateisiai su kitais darbuotojais, o ne būti diskriminuojami dėl „popierinių“ apsauginių garantijų, dėl kurių jie paprasčiausiai negali integruotis į darbo rinką. Lanksčios darbo organizavimo formos suteiks jiems daugiau galimybių dirbti visą ar dalį darbo laiko nuotoliniu būdu, reikalauti dirbti ne visu darbo laiku, taip jie galės dirbti pagal individualų arba lankstų darbo laiko režimą.

Šiuolaikinio darbuotojo poreikiai pasikeitė – atitinkamai turi prie jo prisitaikyti ir reglamentavimas. Įvairios darbo sutarčių formos padės lengviau prisitaikyti p[rie darbo rinkos pokyčių. Terminuotoji, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, pameistrystės sutartis – visos šios darbo formos skirtos tam, kad paskatintų darbdavį apskritai sukurti legalią darbo vietą (užuot, pvz., mokėjus pinigus vokelyje). Taip pat jos skirtos padėti lengviau suderinti darbą su kitais įsipareigojimais (šeimai, mokslui) ar su laisvalaikiu.

Šiuo metu neretai mamos ir tėvai sunkiai gali suderinti darbą visu krūviu su šeiminiais įsipareigojimais, ir neturi svertų reikalauti kitokių sąlygų. Jaunimas, norintis, pvz. kavinėje dirbti ne visą darbo dieną, IT specialistas, norintis dirbti projektiniu pagrindu arba nuotoliniu būdu – esamas reglamentavimas nenumato tokių dalykų ir apsunkina tokių darbo sutarčių legalizavimą.

Darbo savaitės trukmė išlieka nepakitusi – 40 val., tačiau atsisakyta griežto įpareigojimo,jog kasdienė darbo diena turi trukti 8 val. Tai reiškia esamas reglamentavimas nedraus, pvz. dirbti keturias dienas po 10 val., o penktadienį turėti laisvą, taip sutarus su darbdaviu.

Darbo ginčai, pavyzdžiui, dėl neišmokėtų atlyginimų, neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų ar darbo sutarčių pakeitimo, bus operatyviai ir nemokamai sprendžiami darbo ginčų komisijose. Jau dabar 70 proc. ginčų komisijoms pateiktų ginčų išsprendžiama, apskundžiama tik 2 proc. sprendimų – efektyvu ir veiksminga. Be to, net jeigu darbuotojas neteisus, jam ginčo byla nekainuoja, o įrodinėjimo našta tenka darbdaviui.

Darbuotojai bus labiau apsaugomi, nes bet koks darbo ginčas, pavyzdžiui, dėl neišmokėtų atlyginimų, neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų ar darbo sutarčių pakeitimo, bus operatyviai ir nemokamai sprendžiamas darbo ginčų komisijose. Jau dabar 70 proc. ginčų komisijoms pateiktų ginčų išsprendžiama, apskundžiama tik 2 proc. sprendimų – efektyvu ir veiksminga. Be to, net jeigu darbuotojas neteisus, jam ginčo byla nekainuoja, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui.

Naujasis darbo kodeksas suteikia darbuotojams per 60 naujų teisių ir atitinkamai daug naujų pareigų darbdaviams, todėl jis nėra jiems labai palankus, tačiau kita vertus, įvedamos naujos pareigos yra atsveriamos nauda, kuria suteikia lankstesni darbo santykiai – iš to laimi tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.

Socialinis modelis parengtas mokslininkų ir ekspertų grupės ir pristatytas visuomenės nuomonei, jam teikia pastebėjimus ir siūlymus tiek profsąjungos, tiek darbdaviai. Su darbuotojų atstovais, profsąjungomis, vyksta aktyvios diskusijos ir pasitarimai. Trišalėje taryboje pasiektas kompromisas dėl daugiau kaip 80 proc. visų nuostatų, tai rodo, kad darbdaviai, profsąjungos ir ministerijos atstovai konstruktyviai siekia Lietuvos gyventojams geriausio sprendimo.

Po diskusijų buvo buvo pasiektas susitarimas dėl įspėjimo terminų, tam tikrų darbo sutarčių rūšių, ypatumų mažoms įmonėms, darbo užmokesčio skaičiavimo, apmokėjimo už prastovą, atostogas ir kitos teisės. Taip pat reikia turėti galvoje, kad profsąjungos atstovauja 8 proc. dirbančiųjų, daugiausia viešojo sektoriaus. Tuo tarpu didelė dalis kitų darbuotojų, dirbančių privačiame sektoriuje, SVV įmonės, startuoliai, dirbantys tėvai, jaunimas, darbo nerandantys žmonės ir kiti laukia pokyčių, kurie padeda rasti darbą, kurti naujas darbo vietas, turėti didesnį atlyginimą, lankstesnį darbo grafiką.

Naujajame darbo kodekse numatyta per 60 įvairių naujų teisių darbuotojams, tačiau jos subalansuojamos, perteklinės ir neveikiančios garantijos keičiamos mažesnėmis, tačiau užtikrintomis. Pvz., išeitinės išmokos – šiuo metu išeitines gauna mažiau nei 1 proc. (daugiausia, tik viešojo sektoriaus), per 90 proc. išeina neva „savo noru“.

Naujasis darbo kodeksas esamas realiai neveikiančias garantijas keičia mažesnėmis, tačiau garantuotomis. Mokėjimas bus užtikrinamas iš specialaus darbdavių kaupiamo fondo.

Bus taikoma reali atleidimo iš darbo priežastis, išmokant darbuotojui priklausančią išeitinę išmoką. Netekusiems darbo bus didinamos nedarbingumo išmokos ir jos mokamos ilgesnį laiką (9 mėn). Taigi realiai žmogaus juntamos garantijos net pagerės. Lieka siūlymas išmokėti 6 vidutinius darbo užmokesčių išeitinę – tuo atveju, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės.

Joks darbdavys nėra suinteresuotas atleisti gerai dirbančio darbuotojo. Konkurencija darbo rinkoje didžiulė, dirbančiųjų sumažėjo 41%, darbdaviai diegia įvairias motyvacijos programas, kad tik pritrauktų ir išlaikytų gerus darbuotojus.

Pernelyg sudėtinga atleidimo procedūra atsisuka prieš pačius darbuotojus – darbdaviai atsargiai kuria naujas darbo vietas. Lietuva pagal darbuotojo atleidimo kaštus ir sudėtingumą yra uodegoje – 142 valstybėse iš 183 atsisveikinti su darbuotoju yra paprasčiau. Tai yra vienas iš barjerų, dėl kurio Lietuva negali sudaryti geresnių sąlygų kurtis verslui ir taip steigti naujas darbo vietas, kelti atlyginimus, didinti užimtumą.

Nėštumo ir gimdymo, tėvystės bei vaiko priežiūros atostogų trukmė išliko ta pati. Tėvų, auginančių vaikus iki trejų metų nebus galima atleisti darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Be to, tėvams suteikta lankstesnė galimybė pasinaudoti tėvystės atostogomis vaikui gimus. Uždrausta tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl ketinimo turėti vaikų. Po kompromisų Trišalėje taryboje išliko garantijos nėščioms moterims ir vaikus auginanatiems tėvams.

Didelės socialinės garantijos neretai atsisuka prieš pačius saugomus darbuotojus – darbdaviai vengia įdarbinti tokius žmones, todėl garantijų subalansavimas padės užtikrinti, kad tokie darbuotojai bus lengviau priimami į darbą.

Atvirkščiai – naujasis modelis siūlo lankstesnę darbo santykių ir darbo grafiko sistemą, kuri leidžia suderinti šeimą, mokslus ir darbą. Darbo laikas būtų derinamas pagal savo poreikius – galima dirbti iš namų, ne visą darbo dieną, rinktis kitas poilsio dienas nei savaitgaliai, gauti nemokamų atostogų ir nemokamo laisvo laiko, galimybė dalintis su kita mama ar tėčiu viena darbo vieta, teisė reikalauti dirbti ne visą darbo dieną, o vėliau – teisė grįžti į ankstesnį darbo režimą – visa tai kaip tik padeda tėvams ir mamoms lengviau suderinti vaiko priežiūrą ir darbą.

Darbo kodekso projekte numatoma 40 val. per savaitę darbo laiko norma, o dirbant daugiau skaičiuojami viršvalandžiai – tai yra užtikrinama, kad už viršvalandžius būtų apmokama. Darbo laikas galės būti įvairiai paskirstytas per tam tikrą laikotarpį. Vienoje darbo sutartyje pas tą patį darbdavį bus galima susitarti ir dėl kito papildomo darbo, todėl numatomas maksimalus 60 val. darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius ir susitarimą dėl papildomo darbo pas tą patį darbdavį. Viršvalandžiai gali būti tik darbuotojui sutinkant.

Didžioji dalis darbuotojų (7 iš 10, pagal „Investuok Lietuvoje tyrimą, 2014 m.) nori viršvalandžių – jeigu jie tinkamai apmokami, todėl reglamentavimas ir turi sutvarkyti tai, kad jie būtų fiksuojami, o ne slepiami, kaip yra dabar.

Naujajame kodekse kaip tik nustatomas griežtesnis įpareigojimas teikti skaidrią informaciją darbuotojui apie visas sąlygas, kurios turi įtakos jo darbui.

Tyrimai rodo, kad lankstesnės darbo sutarties sąlygos skatina darbdavius lengviau kurti naujas darbo vietas, suteikti didesnius atlyginimus, nes pavyzdžiui, pasikeitus darbo sąlygoms ar užsakymų kiekiams, yra nesudėtinga prisitaikyti.

Dauguma dirbančiųjų (74 proc.) sutiktų neturėdami darbo dirbti „pagal poreikį“ ,t.y. neturėdami išanksto nustatyto darbo laiko. 67 proc. neprieštarautų dirbti sezoninį arba laikiną darbą, jei tai sudarytų galimybę papildomai užsidirbti. („Investuok Lietuvoje“ tyrimas, 2014 m.)

Supaprastinamos sąlygos – lengvesnis darbo laiko apskaitos vedimas, ne tokie griežti terminai dėl išankstinio darbo grafiko skelbimo ir kt. – skirtos paskatinti naujų darbo vietų steigimą, taigi bus naudingos ir patiems darbuotojams. Dabartinis biurokratinis kodeksas ir administraciniai suvaržymai itin nepalankūs smulkiam verslui – jeigu norime paskatinti SVV plėtrą, turime atitinkamai supaprastinti jiems veiklos sąlygas. Du trečdalius darbo vietų Lietuvoje sukuria būtent SVV.

Taip yra ne dėl socialinio modelio. Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir dėl to, kad mažėja dirbančiųjų, dirbti ilgiau teks nesvarbu, ar bus priimtas socialinis modelis ar ne. Tačiau modeliu siekiama padaryti taip, kad bent jau būnant darbo rinkoje galima būtų gauti didesnį atlyginimą, o išėjus į pensiją – užsitikrinti, kad pensijos nuosekliai didės.

Prie geresnių pensijų prisidės ir numatomas modelyje pensijų indeksavimas. Jis pensijų didinimą susies su realiomis šalies ekonomikos galimybėmis ir leis nuosekliai didinti pensijas bei tuo pačiu palaikyti socialinio draudimo biudžeto balansą. Pensijos būtų didinamos kasmet įstatymu nustatytu laiku, o pensijos padidėjimas visada bus aiškus ir depolitizuotas.

Trišalėje taryboje sutarta sekmadienį palikti kaip bendrą poilsio dieną. Poilsio dienos bet kuriuo atveju išlieka, tačiau nelieka prievolės, kad poilsio dienos būtinai turi būti šeštadienį arba sekmadienį. Jau ir dabar yra daug verslų, sektorių ar sričių, kurioje dirbama šeštadienį-sekmadienį, o ilsimasi kitomis dienomis. 7 iš 10 darbuotojų nurodo, kad darbo grafiko lankstumas yra svarbi sąlyga renkantis darbdavį. Derindami poilsio ir darbo dienas laisviau, darbuotojai galės lengviau derinti darbą ir šeimą bei mokslus.

Nurodoma, kad viršvalandžius darbuotojas gali dirbti tik jam pačiam sutinkant, nebent tai yra stichinių nelaimių, didelių gedimų ar kt. kriziniai atvejai numatyti kolektyvinėje sutartyje. Darbo kodekso projekte numatoma 40 val. per savaitę darbo laiko norma, o dirbant daugiau skaičiuojami viršvalandžiai – tai yra užtikrinama, kad už viršvalandžius būtų apmokama. Darbo laikas galės būti įvairiai paskirstytas per tam tikrą laikotarpį. Vienoje darbo sutartyje pas tą patį darbdavį bus galima susitarti ir dėl kito papildomo darbo, todėl numatomas maksimalus 60 val. darbo laikas per savaitę.

Pietų pertraukos išlieka, yra tik siūloma, kad nebūtinai ji turi būti po 4 val. Faktiškai ir dabar dalis įmonių, darbą pradedančių nuo 7 ir einantys pietauti 12 val. teoriškai pažeidžia teisės aktus. Neretai patys darbuotojai, pradedantys dirbti anksčiau, nori eiti pietauti kartu su savo kolegomis. Siūloma leisti tai tiesiog lanksčiau reglamentuoti.

Įspėjimo terminai išlieka, tik jie bus trumpesni. Įprastinis terminas bus 30 dienų, metų neišdirbusiam darbuotojui – dvi savaitės, tačiau darbo netenkančiam žmogui atsiranda papildomos garantijos – sotesnės ir ilgiau mokamos darbo netekimo išmokos bei garantuota išeitinė išmoka.

Trišalėje taryboje sutarta, kad įspėjimo terminai būtų dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki septynerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.