Informacijos perkrovos amžius: kodėl tai svarbu dabar labiau nei bet kada
Kiekvieną dieną mūsų telefonai, kompiuteriai ir planšetės bombarduoja mus tūkstančiais pranešimų, straipsnių, vaizdo įrašų ir įvairių kitų turinio formų. Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su daugiau informacijos nei XV amžiaus žmogus per visą savo gyvenimą. Skamba įspūdingai, bet kartu ir bauginančiai, ar ne?
Problema ta, kad mūsų smegenys nėra evoliucionavusios tokiam informacijos kiekiui apdoroti. Rezultatas? Jaučiamės pervargę, išsiblaškę ir dažnai nežinome, kuo tikėti. Dar blogiau – pradedame priimti sprendimus remdamiesi netiksliais ar tiesiog klaidingais duomenimis. Tai veikia viską: nuo mūsų asmeninių sprendimų iki politinių pažiūrų formavimo.
Bet štai gera žinia: informacijos valdymas yra įgūdis, kurį galima išmokti. Nereikia būti IT specialistu ar žurnalistu, kad efektyviai atrinktumėte vertingą turinį nuo šlamšto. Reikia tik kelių strategijų ir šiek tiek disciplinos.
Pirmasis žingsnis: supratimas, kaip informacija pasiekia jus
Prieš pradedant valdyti informacijos srautus, svarbu suprasti, kokiais kanalais ji ateina į jūsų gyvenimą. Daugelis žmonių net nesusimąsto apie tai, kol nepaprašai jų išvardinti visus šaltinius.
Pabandykite dabar: pasiimkite popieriaus lapą ir užsirašykite visas vietas, iš kurių gaunate informaciją. Socialiniai tinklai (Facebook, Instagram, TikTok, LinkedIn), naujienų portalai, el. pašto naujienlaiškiai, podcastai, YouTube kanalai, draugų rekomendacijos, televizija, radijas… Sąrašas tikriausiai bus ilgesnis nei tikėjotės.
Dabar pažvelkite į šį sąrašą kritiškai. Kiek iš šių šaltinių jūs aktyviai pasirinkote? Kiek jų atsirado savaime, per reklamą, draugų pasidalinimus ar algoritmus? Dažniausiai pastebėsime, kad didžioji dalis informacijos ateina ne todėl, kad mes ją sąmoningai ieškojome, o todėl, kad ji mus „rado”.
Štai kodėl pirmasis ir svarbiausias žingsnis – tapti aktyviu, o ne pasyviu informacijos vartotoju. Vietoj to, kad leistumėte informacijai plūsti į jus nekontroliuojamu srautu, pradėkite kuruoti savo informacinę aplinką.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai yra viena didžiausių šiuolaikinių informacijos valdymo problemų. Ne todėl, kad jie būtų iš esmės blogi, o todėl, kad jų verslo modelis pagrįstas jūsų dėmesio laikymu kuo ilgiau.
Algoritmai specialiai sukurti rodyti turinį, kuris sukelia emocijas – dažniausiai pyktį, nerimą ar šoką. Kodėl? Nes tokiam turiniui žmonės skiria daugiau laiko, daugiau su juo sąveikauja, o tai reiškia daugiau reklamų peržiūrų ir didesnį pelną platformoms.
Praktiškas patarimas: atlikite „socialinių tinklų auditą”. Praleiskite savaitę stebėdami, kaip jaučiatės po kiekvieno socialinių tinklų naudojimo seanso. Jei pastebite, kad dažnai jaučiatės susierzinę, nusiminę ar nerimastingi, laikas keisti įpročius.
Štai keletas konkrečių veiksmų:
Atsisakykite sekti paskyras, kurios kelia neigiamas emocijas. Net jei tai žmonės, kuriuos pažįstate asmeniškai. Jūsų psichinė sveikata svarbesnė nei mandagumas socialiniuose tinkluose.
Naudokite laiko ribojimo funkcijas. Daugelis telefonų turi įmontuotas funkcijas, leidžiančias nustatyti programų naudojimo limitus. Nustatykite 20-30 minučių per dieną socialiniams tinklams ir laikykitės to.
Išjunkite visus nereikalingus pranešimus. Ar tikrai reikia žinoti kas sekundę, kai kas nors pamėgo jūsų nuotrauką? Palikite tik svarbiausius pranešimus – tiesiogines žinutes nuo artimų žmonių.
Kurkite sąmoningą naujienų kanalą. Vietoj to, kad skaitytumėte viską, kas atsiranda jūsų srautoje, sekite tik patikimus naujienų šaltinius ir ekspertus savo interesų srityse.
Kaip atpažinti patikimas naujienas nuo dezinformacijos
Gyvenime skaitmeninėje erdvėje vienas svarbiausių įgūdžių – gebėjimas atskirti faktus nuo nuomonių ir tikras naujienas nuo dezinformacijos. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo, nes šiuolaikinė dezinformacija tampa vis rafinuotesnė.
Pirmiausia, suprasime vieną svarbų dalyką: dezinformacija nebūtinai reiškia visiškai išgalvotas istorijas. Dažniau tai – iškraipyta tikrovė, pusė tiesos, konteksto stoka arba manipuliavimas faktais. Būtent todėl taip lengva ja patikėti.
Štai keli praktiniai būdai, kaip patikrinti informacijos patikimumą:
Patikrinkite šaltinį. Kas publikavo šią informaciją? Ar tai žinomas ir pripažintas naujienų portalas? Ar tai asmuo su ekspertize konkrečioje srityje? Paieškokite informacijos apie autorių ar leidėją. Jei svetainė neturi aiškios „Apie mus” sekcijos ar kontaktinės informacijos, tai jau raudonas signalas.
Ieškokite kelių šaltinių. Jei svarbi naujiena, ji bus publikuota daugiau nei viename patikimame šaltinyje. Jei rasite straipsnį tik vienoje vietoje ar tik tam tikros ideologinės krypties portaluose, būkite atsargūs.
Skaitykite ne tik antraštes. Tai viena dažniausių klaidų – žmonės dalijasi straipsniais perskaitę tik antraštę. Antraštės dažnai būna sensacingos ir neatitinka straipsnio turinio. Visada perskaitykite visą tekstą prieš darydami išvadas.
Atkreipkite dėmesį į datą. Senos naujienos dažnai cirkuliuoja socialiniuose tinkluose kaip naujos. Patikrinkite publikavimo datą ir kontekstą.
Analizuokite kalbą ir toną. Patikimi naujienų šaltiniai stengiasi būti neutralūs ir objektyvūs. Jei tekstas pilnas emocingų žodžių, šaukiamųjų ženklų ir aiškiai bando sukelti stiprią emocinę reakciją, būkite atsargūs.
Dar vienas naudingas įrankis – faktų tikrinimo svetainės. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai”, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org” ir kiti. Jei abejojate kokia nors informacija, greita paieška tokiose svetainėse gali sutaupyti daug laiko ir nervų.
Informacijos dietos sudarymas: kokybė prieš kiekybę
Panašiai kaip rūpinamės savo mityba, turėtume rūpintis ir informacine dieta. Juk tai, ką „maitiname” savo smegenis, tiesiogiai veikia mūsų mąstymą, nuotaiką ir sprendimų priėmimą.
Gera informacinė dieta reiškia ne tai, kad vartojate daug informacijos, o tai, kad vartojate tinkamą informaciją. Kokybė visada svarbesnė už kiekybę.
Pradėkite nuo „informacinio badavimo” – bent vienos dienos per savaitę, kai sąmoningai ribojate naujienų vartojimą. Pastebėsite, kad pasaulis nesugriuvo, o jūs jaučiatės ramiau ir labiau susitelkę.
Tada sukurkite savo asmeninį informacijos šaltinių sąrašą. Turėtų būti:
2-3 pagrindiniai naujienų šaltiniai bendrosioms naujienoms. Rinkitės tuos, kurie laikosi žurnalistikos etikos standartų ir turi aiškų redakcinį procesą.
Keletas specializuotų šaltinių jūsų profesinėje ar pomėgių srityje. Tai gali būti profesiniai žurnalai, ekspertų blogai ar specializuoti portalai.
Bent vienas tarptautinis šaltinis platesnei perspektyvai. Lietuviškos naujienos svarbios, bet pasaulis didesnis už Lietuvą.
Keletas įkvepimo šaltinių – tai gali būti knygos, podcastai ar edukaciniai kanalai, kurie padeda augti ir mokytis.
Svarbu: jūsų informacijos šaltiniai turėtų būti įvairūs. Jei visi jūsų šaltiniai turi panašią ideologinę kryptį, jūs patenkate į vadinamąją „echo chamber” – aidų kamerą, kur girdite tik nuomones, sutampančias su jūsų pačių. Tai trukdo kritiniam mąstymui ir platesnės perspektyvos suvokimui.
Praktiniai įrankiai informacijos valdymui
Teorija gera, bet kaip visa tai pritaikyti praktikoje? Laimei, yra nemažai įrankių, kurie gali padėti organizuoti informacijos srautus.
RSS skaitytuvai – tai galbūt senamadiška technologija, bet vis dar viena efektyviausių. RSS leidžia prenumeruoti mėgstamus šaltinius ir skaityti juos vienoje vietoje, be algoritmų ir reklamų. Populiarūs RSS skaitytuvai: Feedly, Inoreader, NetNewsWire.
Naujienlaiškiai – pasirinkite kelis kokybiškus el. pašto naujienlaiškius vietoj chaotiško naršymo internete. Daugelis žurnalistų ir ekspertų siunčia kurtuotus naujienlaiškius su geriausiomis savaitės naujienomis ir analizėmis.
Pocket ar Instapaper – programėlės, leidžiančios išsaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui. Vietoj to, kad skaitytumėte viską iš karto (ir dažnai paviršutiniškai), išsaugokite ir perskaitykite ramiu metu, kai galite sutelkti dėmesį.
Notion ar Evernote – užrašų programos, kuriose galite organizuoti svarbią informaciją, kurti savo žinių bazę ir grįžti prie svarbių dalykų.
Bet įrankiai patys savaime neišspręs problemos. Svarbiausia – sukurti sistemą ir jos laikytis. Štai paprasta sistema, kurią galite pritaikyti:
Rytas: 15 minučių skirkite naujienų peržiūrai iš savo pasirinktų šaltinių. Ne daugiau. Tikslas – būti informuotam apie svarbiausius įvykius, ne paskęsti detalėse.
Diena: Jei susiduriate su įdomiu straipsniu ar informacija, išsaugokite ją vėlesniam skaitymui, bet neskaitykite iš karto. Tai padės išvengti nuolatinio dėmesio blaškymosi.
Vakaras: Jei turite laiko ir noro, skirkite 30-60 minučių gilesniam skaitymui. Perskaitykite išsaugotus straipsnius, pasigilinkite į temas, kurios jus domina.
Savaitgalis: Laikas ilgesniam turiniui – knygoms, ilgiems straipsniams, dokumentiniams filmams. Tai, kas reikalauja dėmesio ir laiko, bet suteikia gilesnį supratimą.
Kritinio mąstymo ugdymas kasdienybėje
Visi įrankiai ir sistemos pasaulyje nepadės, jei neugdysime kritinio mąstymo įgūdžių. Kritinis mąstymas – tai ne skepticizmas ar cinizmas. Tai gebėjimas objektyviai įvertinti informaciją, atpažinti savo pačių šališkumus ir priimti pagrįstus sprendimus.
Vienas paprasčiausių būdų ugdyti kritinį mąstymą – užduoti sau klausimus apie kiekvieną informaciją, kurią sutinkate:
Kas naudojasi šia informacija? Kam tai naudinga? Kas gali būti prarasta, jei patikėsiu šia informacija? Kokie alternatyvūs paaiškinimai galimi? Kokių įrodymų trūksta? Ar mano emocijos daro įtaką tam, kaip suvokiu šią informaciją?
Ypač tas paskutinis klausimas svarbus. Mūsų emocijos dažnai „užgrobia” racionalų mąstymą. Jei kažkas sukelia stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, susižavėjimą – tai signalas sustoti ir pagalvoti, kodėl taip reaguojate.
Dar viena naudinga praktika – sąmoningai ieškoti nuomonių, kurios nesutampa su jūsų. Tai nepatogus, bet labai naudingas pratimas. Jis padeda suprasti, kad dauguma klausimų nėra juodi ar balti, ir kad protingi žmonės gali turėti skirtingas nuomones remdamiesi skirtingomis vertybėmis ar patirtimi.
Kai informacijos srautas tampa per didelis: kaip atsiriboti
Net ir su geriausiomis sistemomis ir įrankiais kartais informacijos srautas tampa per intensyvus. Krizių metu – pandemijų, karų, ekonominių sukrėtimų – naujienos gali būti ypač slėgiančios.
Svarbu atpažinti skirtumą tarp būti informuotam ir būti apsėstam naujienų. Būti informuotam reiškia žinoti pagrindinius faktus ir galėti priimti pagrįstus sprendimus. Būti apsėstam reiškia nuolat tikrinti naujienas, jaustis nerimastingam, jei kurį laiką nebuvote prisijungę, ir leisti naujienoms dominuoti jūsų mintis ir pokalbius.
Jei pastebite, kad naujienų vartojimas kenkia jūsų psichinei sveikatai, laikas daryti „skaitmeninę detoksikaciją”. Tai nereiškia visiškai atsiriboti nuo pasaulio, bet nustatyti sveikus ribas.
Praktiškai tai gali reikšti:
Tikrinti naujienas tik vieną ar du kartus per dieną nustatytais laikais, o ne nuolat. Ištrinti naujienų programėles iš telefono ir skaityti tik kompiuteryje. Nustatyti „naujienų laisvą” laiką – pavyzdžiui, po 20 val. vakaro jokių naujienų. Praleisti bent vieną dieną per savaitę be naujienų apskritai.
Atminkite: pasaulis egzistavo tūkstančius metų be 24/7 naujienų ciklo. Jūs nepraleisite nieko iš tiesų svarbaus, jei nebus nuolat prisijungę.
Kaip visa tai susieti į veikiantį gyvenimo būdą
Informacijos valdymas nėra vienkartinis projektas – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis dėmesio ir koregavimo. Jūsų poreikiai keisis, technologijos keisis, informacinė aplinka keisis. Svarbu išlikti lankstiems ir reguliariai peržiūrėti savo įpročius.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebandykite iš karto pakeisti visų savo informacijos vartojimo įpročių. Pasirinkite vieną ar du dalykus iš šio straipsnio ir pradėkite juos taikyti. Galbūt tai bus socialinių tinklų laiko ribojimas. Galbūt – ryto naujienų rutinos sukūrimas. Galbūt – faktų tikrinimo įprotis prieš dalijantis informacija.
Po kelių savaičių, kai šie įpročiai taps natūralūs, pridėkite dar vieną. Pamažu, žingsnis po žingsnio, sukursite sistemą, kuri veiks jums.
Ir štai ko neturėtumėte pamiršti: tikslas nėra tapti informacijos askezu, atsisakiusiu visų naujienų ir socialinių tinklų. Tikslas – tapti sąmoningu ir aktyviu informacijos vartotoju, kuris kontroliuoja savo informacinę aplinką, o ne yra jos kontroliuojamas.
Skaitmeninė erdvė gali būti nuostabi mokymosi, bendravimo ir augimo vieta. Bet tik tada, kai mes patys nusprendžiame, kaip ją naudoti, o ne leidžiame algoritmams ir verslo interesams spręsti už mus. Jūsų dėmesys yra vertingas resursas – naudokite jį išmintingai.
