Skaitmeninės erdvės kakofoniją
Kiekvieną rytą pabundame ir instinktyviai siekiame telefono. Dar nepilnai prabundę, jau skaitome pranešimus, naršome naujienas, peržvelgiame el. pašto dėžutę. Per kelias minutes į mūsų sąmonę įsiveržia šimtai informacijos fragmentų – nuo draugų gimtadienių priminimų iki pasaulio krizių antraščių. Šiuolaikinis žmogus per dieną susiduria su tokiu informacijos kiekiu, kurį mūsų protėviai galbūt apdorodavo per metus ar net dešimtmečius.
Tačiau štai paradoksas: turėdami prieigą prie beveik visos žmonijos žinių, jaučiamės ne išmintingesni, o priešingai – sutrikę, pavargę, nepajėgūs atskirti, kas iš tiesų svarbu. Skaitmeninė erdvė tapo panašesnė į triukšmingą turgų, kur šimtai pardavėjų šaukia vienu metu, kiekvienas tvirtindamas, kad būtent jo prekė yra būtiniausia. Kaip šiame chaose išgirsti tikrąjį signalą? Kaip nepraleisti to, kas iš tiesų reikšminga, nepaskendus begalybėje nereikšmingų smulkmenų?
Informacijos pertekliaus anatomija
Pirmiausia verta suprasti, kodėl atsidūrėme šioje situacijoje. Interneto demokratizacija atnešė neįtikėtiną laisvę – kiekvienas gali tapti turinio kūrėju, žurnalistu, komentatorių. Tai nuostabu, bet kartu ir problemiška. Kai visi kalba vienu metu, niekas negirdi nieko.
Algoritmai, kurie turėjo padėti mums naršyti šiame informacijos vandenyne, dažnai tik pablogina situaciją. Socialinių tinklų platformos optimizuotos ne tam, kad rodytų mums svarbiausią informaciją, o tam, kad laikytų mus kuo ilgiau prisijungusius. Jos maitina mus turiniu, kuris sukelia stipriausias emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą, kartais džiaugsmą. Rezultatas? Mūsų informacijos srautas tampa iškreiptas, perpildytas sensacijų ir skandalų, o rimtos, svarbios, bet mažiau „virusinės” temos lieka užgožtos.
Be to, žiniasklaidos verslo modelis pasikeitė. Kai pajamos priklauso nuo paspaudimų skaičiaus, antraštės tampa vis provokuojančios, turinys – vis paviršutiniškesnis. Kokybiškas žurnalizmas, reikalaujantis laiko ir išteklių, konkuruoja su greitai pagamintomis „karštomis” naujienomis, kurios rytoj bus užmirštos.
Triukšmo ir signalo atpažinimo menas
Kaip tuomet atskirti tikrąjį signalą nuo triukšmo? Pirmasis žingsnis – suvokti, kad ne visa informacija vienodai vertinga. Yra skirtumas tarp naujienų ir žinių. Naujienos – tai kas ką pasakė, kas kur nuvyko, kas ką padarė šiandien. Žinios – tai gilesnis kontekstas, tendencijos, procesai, kurie padeda suprasti pasaulį.
Pavyzdžiui, žinia apie vieną politiko pareiškimą – tai naujiena. Bet analizė, kaip keičiasi politinė retorika per pastaruosius metus ir ką tai reiškia visuomenei – tai jau žinios. Pirmoji bus aktuali vieną dieną, antroji – ilgai išliks reikšminga.
Praktiškai tai reiškia, kad verta sutelkti dėmesį į šaltinius, kurie teikia kontekstą, ne tik faktus. Ilgesni straipsniai, analizės, ekspertų nuomonės paprastai yra vertingesnės už trumpas žinutes. Taip, jos reikalauja daugiau laiko, bet informacijos vartojimas nėra lenktynės – svarbu ne kiekis, o kokybė.
Dar vienas patikimas požymis – laiko testas. Jei informacija lieka aktuali po savaitės, mėnesio, metų – tai greičiausiai kažkas svarbaus. Jei ji tampa nereikšminga po kelių valandų – tai buvo triukšmas. Todėl kartais naudingiausias dalykas, kurį galite padaryti, – tiesiog palaukti. Nesekti kiekvienos naujienos realiu laiku, o leisti laikui atfiltruoti tai, kas tikrai svarbu.
Šaltinių kuratorystė kaip gyvenimo įgūdis
Vienas svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti savo informacinei higienai – tapti savo paties informacijos kuratoriais. Tai reiškia sąmoningai pasirinkti, iš kur gausite informaciją, ir reguliariai peržiūrėti bei atnaujinti šiuos šaltinius.
Pradėkite nuo audito. Peržiūrėkite visas platformas, kuriose vartojate informaciją – socialinių tinklų paskyras, kurias sekate, naujienų svetaines, kurias skaitote, el. pašto prenumeratas, podkastus. Klauskite savęs: ar šis šaltinis prideda vertės mano gyvenimui? Ar jis mane šviečia, ar tik jaudina? Ar po jo skaitymo jaučiuosi išmintingesnis, ar tik labiau susirūpinęs?
Nebijokite atsisakyti. Tai, kad kadaise užsiprenumeravote kažkokį tinklaraštį ar pradėjote sekti tam tikrą paskyrą, nereiškia, kad privalote tai daryti amžinai. Žmonės keičiasi, prioritetai keičiasi, ir jūsų informacijos šaltiniai turėtų keistis kartu su jumis.
Siekite įvairovės, bet ne chaoso. Gerai turėti skirtingų perspektyvų, bet ne būti bombarduojamam iš visų pusių. Geriau sekti kelis kokybiškai atrinktus šaltinius iš skirtingų sričių, nei šimtus atsitiktinių. Pavyzdžiui, galite pasirinkti vieną ar du patikimus šaltinius tarptautinėms naujienoms, vieną – savo profesinei sričiai, vieną – kultūrai, vieną – mokslui. Ne dešimtis kiekviename.
Technologijų panaudojimas sau, ne prieš save
Ironija ta, kad tos pačios technologijos, kurios sukūrė informacijos pertekliaus problemą, gali padėti ją spręsti. Tačiau reikia jas naudoti sąmoningai, o ne leisti joms valdyti mus.
RSS skaitytuvai – tai senoji, bet vis dar puiki technologija. Ji leidžia jums prenumeruoti svetaines ir tinklaraščius be algoritmų tarpininkavimo. Jūs matote viską, ką publikuoja jūsų pasirinkti šaltiniai, chronologine tvarka, be manipuliacijų. Tai tarsi grįžimas prie interneto, kokį jis buvo prieš socialinių tinklų dominavimą.
Naujienlaiškiai el. paštu taip pat išgyvena renesansą. Daugelis kokybės turinio kūrėjų dabar siūlo kuratoriškas naujienlaiškių prenumeratas – jie atrinka ir apibendrina svarbiausią informaciją iš savo srities. Tai gali sutaupyti daug laiko, jei pasirenkate patikimus kuratorius.
Tačiau technologijos gali ir turėtų būti naudojamos su savitvarda. Išjunkite visus nebūtinus pranešimus. Rimtai, visus. Jums nereikia žinoti realiu laiku, kad kažkas pamėgo jūsų nuotrauką ar pakomentavo jūsų įrašą. Nustatykite konkrečius laikus, kada tikrinate socialinę žiniasklaidą ar naujienas, vietoj to, kad tai darytumėte impulsyviai dešimtis kartų per dieną.
Kai kurie žmonės naudoja „skaitmeninių detoksikacijų” praktiką – periodiškai visiškai atsiriboja nuo naujienų ir socialinių tinklų savaitei ar daugiau. Po tokio pertraukos dažnai paaiškėja, kad dauguma dalykų, kurie atrodė tokie skubūs ir svarbūs, iš tikrųjų tokie nebuvo.
Lėtumo filosofija informacijos amžiuje
Galbūt svarbiausia mintis, kurią turime įsisavinti – informacijos vartojimas neturi būti greitas. Mes gyvename kultūroje, kuri vertina greitį, efektyvumą, multitaskingą. Bet kai kalbame apie tikrą supratimą, apie gilias žinias, greitis dažnai yra priešas.
Yra priežastis, kodėl geriausios knygos, straipsniai, dokumentiniai filmai reikalauja laiko. Sudėtingos idėjos negali būti suglaustos į 280 ženklų tvitą ar 30 sekundžių video. Tikras supratimas ateina iš lėto, apmąstomo skaitymo, iš galimybės sustoti ir pagalvoti, iš pakartotino perskaitymo.
Praktiškai tai reiškia, kad verta skirti laiko giluminiam skaitymui. Ne naršyti dešimtis straipsnių per valandą, o perskaityti vieną ar du atidžiai. Ne klausytis podkasto dvigubu greičiu, o klausytis normaliu tempu, galbūt net darydami užrašus. Ne žiūrėti video su subtitruose, o skirti pilną dėmesį.
Kai kurie žmonės praktikuoja tai, ką galima pavadinti „informacijos meditacija” – jie sąmoningai lėtina, kai jaučia, kad pradeda skubėti per informaciją. Jie sustoja, atsitraukia, klausia savęs, ar tai, ką jie skaito, iš tikrųjų yra svarbu jiems. Jei taip – jie tęsia atidžiai. Jei ne – jie drąsiai pereina prie kažko kito arba tiesiog sustoja.
Kritinio mąstymo atgimimas
Informacijos pertekliaus epochoje kritinis mąstymas tampa ne tik akademiniu įgūdžiu, bet būtinybe išlikimui. Kai kas nors gali paskelbti bet ką internete, kai dezinformacija plinta greičiau nei tiesa, kai net nuotraukos ir video gali būti įtikinamai suklastoti, gebėjimas vertinti informacijos patikimumą yra gyvybiškai svarbus.
Pradėkite nuo šaltinio vertinimo. Kas publikuoja šią informaciją? Kokie jų motyvai? Ar jie turi kompetenciją šioje srityje? Ar jie cituoja šaltinius? Ar galite patikrinti jų teiginius kitur? Šie klausimai turėtų tapti automatiniais, ypač kai informacija atrodo sensacinga ar puikiai atitinka jūsų esamą pasaulėžiūrą.
Būkite ypač atsargūs su informacija, kuri sukelia stiprias emocijas. Pyktis, baimė, pasipiktinimas – šios emocijos dažnai yra signalas, kad kažkas bando jumis manipuliuoti. Tai nereiškia, kad informacija būtinai klaidinga, bet tai reiškia, kad verta sustoti ir patikrinti prieš reaguojant ar dalijantis.
Išmokite atpažinti dažniausias logines klaidas ir manipuliavimo taktikas. Selektyvus faktų naudojimas, konteksto ištraukimas, klaidinančios antraštės, asociacijos kaltės principu – visa tai yra įrankiai, kuriais nesąžiningi informacijos šaltiniai bando mus suklaidinti. Kuo geriau juos pažįstate, tuo sunkiau jais pasinaudoti prieš jus.
Bendruomenės ir pokalbio galia
Nors daug kalbėjome apie individualias strategijas, svarbu nepamesti iš akių bendruomenės aspekto. Žmonės nuo seno mokėsi ir suprato pasaulį per pokalbius, diskusijas, bendrus apmąstymus. Šis principas išlieka aktualus ir skaitmeninėje erdvėje.
Ieškokite bendruomenių, kurios dalijasi jūsų interesais ir vertybėmis, bet kartu iššaukia jus intelektualiai. Geros diskusijos forumas, kokybiškas subreddit’as, gerai moderuojama Facebook grupė gali būti neįkainojamas šaltinis ne tik informacijos, bet ir jos interpretacijos.
Tačiau būkite atsargūs su „echo chambers” – bendruomenėmis, kuriose visi mąsto vienodai ir bet kokia skirtinga nuomonė yra atmestama. Tokios bendruomenės gali suteikti komforto jausmą, bet jos nepadeda augti ir suprasti sudėtingą pasaulį. Geriausia bendruomenė yra ta, kurioje jaučiatės saugiai nesutikti, kur skirtingos perspektyvos yra vertinamos, o ne naikinamos.
Realūs pokalbiai su realiais žmonėmis taip pat neįkainojami. Kai skaitote straipsnį ir jums kyla klausimų ar minčių, pasidalykite jais su draugu, kolegą, šeimos nariu. Garsus aptarimas dažnai padeda suformuluoti ir patikslinti savo supratimą būdais, kuriais tylus skaitymas to nepadarytų.
Sąmoningo informacijos vartojimo kelias
Grįžkime prie to ryto momento, kai siekiame telefono. Įsivaizduokite, kaip tai galėtų atrodyti kitaip. Vietoj automatinio naršymo per socialinių tinklų srautą, jūs sąmoningai atidarote atrinktą naujienlaiškį arba RSS skaitytuvą. Vietoj reaktyvaus informacijos vartojimo, jūs proaktyviai pasirenkate, ką skaitysite.
Per dieną, vietoj dešimčių trumpų, fragmentiškų sąveikų su informacija, jūs turite kelis ilgesnius, gilesnius periodus. Galbūt 30 minučių ryte su kava skaitote analitinį straipsnį. Pietų pertraukoje klausotės įdomaus podkasto epizodo. Vakare skaitote knygą, kuri padeda suprasti platesnį kontekstą.
Kai susiduriate su sensacinga antrašte ar provokuojančiu įrašu, jūs neimpulsyviai reaguojate. Vietoj to, sustojate, paklausiate savęs, ar tai iš tikrųjų svarbu, ar tai patikima, ar verta jūsų dėmesio. Dažnai atsakymas bus „ne”, ir tai gerai. Jūs išlaisvinate savo dėmesį tam, kas tikrai svarbu.
Tai nėra tobulas procesas. Bus dienų, kai suklupsite, kai praleiste valandą skaitydami nesąmones, kai pasiduosite pagundai tikrinti naujienas kas penkias minutes. Tai normalu. Svarbu ne tobulumas, o bendras kryptis, sąmoningas siekis valdyti savo informacijos srautus, o ne leisti jiems valdyti jus.
Galiausiai, efektyvus informacijos srautų valdymas nėra apie tai, kad sužinotumėte daugiau. Tai apie tai, kad geriau suprastumėte. Tai apie kokybę, ne kiekį. Tai apie išmintį, ne tik žinias. Skaitmeninėje erdvėje, kur triukšmas yra numatytasis nustatymas, gebėjimas išgirsti signalą tampa ne tik praktiniu įgūdžiu, bet savotiška išminties forma. Tai reikalauja pastangų, disciplinos, nuolatinio budrumo. Bet atpildas – aiškesnė mintis, gilesnė supratimas, ramesnė siela – yra vertas kiekvienos pastangos.
