Oras–oras siurbliai: veikimo principas, parinkimas, montavimas ir eksploatacija

Oras–oras šilumos siurbliai per pastaruosius metus tapo vienu dažniausių sprendimų tiek butuose, tiek individualiuose namuose, kai norima turėti vieną sistemą dviem užduotims: šildyti šaltuoju sezonu ir vėsinti vasarą. Tai nėra vien mados reikalas. Šiuolaikiniai inverteriniai įrenginiai pasiekė tokį efektyvumo lygį, kad daugeliu atvejų gali konkuruoti su kitais šildymo būdais, o montavimas dažniausiai būna greitesnis ir paprastesnis nei vandens šildymo sistemos įrengimas. Vis dėlto oras–oras sprendimas turi savo logiką: jis dirba su oro srautais, todėl komfortą lemia ne vien kilovatai ar gražūs skaičiai specifikacijoje, bet ir patalpų planas, montavimo vieta, vėdinimas, priežiūra ir net vartotojo įpročiai. Kad sprendimas būtų pagrįstas, verta į temą pažiūrėti kaip į inžinerinį klausimą, o ne tik kaip į buitinį pirkinį.

Kas yra oras–oras šilumos siurblys ir kuo jis skiriasi nuo paprasto šildytuvo

Oras–oras šilumos siurblys yra įrenginys, kuris šilumos energiją perneša iš lauko oro į patalpų orą (šildymo režimu) arba atvirkščiai – iš patalpų į lauką (vėsinimo režimu). Pagrindas yra šaldymo ciklas: šaltnešis cirkuliuoja uždarame kontūre, viename šilumokaityje sugeria šilumą, kitame ją atiduoda. Kompresorius reguliuoja slėgį ir temperatūrą, o inverterinė technologija leidžia keisti kompresoriaus apsukas, todėl įrenginys gali dirbti tolygiau ir efektyviau.

Šildytuvo (pvz., elektrinio konvektoriaus) atveju elektra tiesiogiai virsta šiluma. Tokios sistemos efektyvumas teorinėje plotmėje artimas 1: iš 1 kWh elektros gaunama apie 1 kWh šilumos. Oras–oras siurblio atveju dažnai gaunamas kelių kartų „sustiprinimas“, nes šiluma ne pagaminama iš elektros, o pernešama. Būtent dėl to šie įrenginiai dažnai vertinami kaip ekonomiškesnė alternatyva tiesioginiam elektriniam šildymui, ypač pereinamuoju sezonu ir esant ne itin dideliems šalčiams.

Sistemos sudėtis: kas iš tikrųjų montuojama

Klasikinis sprendimas (split) susideda iš:

• Lauko bloko, kuriame yra kompresorius, šilumokaitis, ventiliatorius, elektronika. Tai „variklis“.
• Vidaus bloko, kuris paskirsto orą patalpoje. Dažniausiai tai sieninis blokas, bet būna ir kasetiniai, kanaliniai, grindiniai variantai.
• Šaltnešio vamzdynų (varinių vamzdelių su izoliacija), kuriais cirkuliuoja šaltnešis.
• Kondensato nuvedimo, kuris vėsinant ir atitirpinant (tam tikrais režimais) yra kritinis.
• Elektros maitinimo ir valdymo jungčių.

Nors vartotojui kartais atrodo, kad „čia tik kondicionierius“, montavimo kokybė yra tiesiogiai susijusi su efektyvumu, triukšmu, ilgaamžiškumu ir gedimų tikimybe. Vakuumavimas, sandarumo patikra, teisingas vamzdynų sujungimas, tinkamas laikiklių parinkimas ir kondensato nuvedimas nėra formalumai.

Efektyvumo rodikliai: COP, SCOP ir kodėl verta žiūrėti į detales

Gamintojai pateikia kelis svarbius skaičius:

• COP – efektyvumas konkrečiomis bandymo sąlygomis (pavyzdžiui, esant tam tikrai lauko temperatūrai ir vidinėms sąlygoms).
• SCOP – sezoninis efektyvumas, labiau atspindintis realų šildymo sezoną.
• Taip pat dažnai pateikiama šildymo galia prie skirtingų lauko temperatūrų (pvz., +7 °C, 0 °C, -7 °C, -15 °C).

Praktikoje svarbu ne vien „maksimalus COP“, o tai, kaip įrenginys išlaiko galią, kai lauke šąla. Dalis modelių puikiai dirba prie +7 °C, bet prie -15 °C jų šildymo galia ženkliai krenta. Kiti modeliai (vadinami „Nordic“ ar pritaikyti šaltesniam klimatui) išlaiko didesnę galią ir turi papildomus sprendimus atitirpinimui bei kondensato valdymui.

Efektyvumas realybėje priklauso nuo:

• pastato šilumos nuostolių (izoliacija, sandarumas, langai);
• vėdinimo (natūralaus ar mechaninio) ir infiltruojamo oro;
• vidaus oro paskirstymo (ar šiluma pasiekia visą reikalingą zoną);
• vartotojo nustatymų (pastovi temperatūra dažnai ekonomiškesnė);
• atitirpinimo ciklų dažnio ir trukmės.

Galia ir patalpų poreikis: kodėl kvadratūra nėra pakankamas kriterijus

Dažna klaida – rinktis pagal „kiek kW reikia 20 ar 50 kvadratų“. Tai gali būti pradinė užuomina, bet ne patikimas kriterijus. Šilumos poreikį lemia:

• sienų ir stogo šiluminė varža;
• langų plotas ir kokybė;
• patalpų aukštis (tūris gali stipriai skirtis);
• pastato orientacija ir vėjas (ypač kampiniai butai ar atviros vietos);
• ar patalpa turi didelius šilumos tiltus;
• vėdinimo intensyvumas.

Per silpnas įrenginys šaltą dieną gali nepasiekti norimos temperatūros ir dirbti nuolat maksimaliu režimu. Per galingas – gali pernelyg greitai pasiekti tikslinę temperatūrą ir dažniau „perjunginėti“ režimus, kas kai kuriais atvejais mažina komfortą. Inverteris leidžia moduliuoti galią, bet jis taip pat turi optimalų darbo diapazoną.

Oro srautų logika: kodėl patalpos planas kartais lemia viską

Oras–oras sistema šildo ir vėsina per oro judėjimą. Tai reiškia, kad:

• atviros erdvės yra palankios (šiluma tolygiau pasiskirsto);
• uždaros patalpos su durimis yra iššūkis (šiluma „nepraeina“ pro uždarytas duris);
• ilgi koridoriai ir kampai gali sukurti zonas, kur temperatūra skiriasi.

Jei turite vieną vidaus bloką svetainėje, o miegamieji yra kitame koridoriaus gale ir durys dažnai uždarytos, tikėtina, kad miegamuosiuose bus vėsiau. Kai kurie žmonės tai priima ir adaptuoja (pvz., šildo pagrindinę zoną, o miegamuosiuose palaiko žemesnę temperatūrą), kitiems tai tampa nuolatiniu diskomfortu. Tokiu atveju sprendimai yra keli: papildomas blokas, multi-split sistema, kanaliniai sprendimai arba kompromisinis šildymo režimas.

Triukšmas ir vibracijos: kaip vertinti ne tik dB skaičių

Vidaus bloko triukšmo lygis dažnai nurodomas keliais režimais. Svarbu suprasti, kad:

• tyliausias režimas dažniausiai reiškia mažą oro srautą; jei reikia greitai sušildyti didelę erdvę, įrenginys dirbs intensyviau;
• oro srauto garsas ir kompresoriaus darbas yra skirtingi dalykai – lauko blokas gali būti girdimas naktį net tada, kai vidaus blokas atrodo tylus.

Triukšmą ir vibracijas labai veikia montavimas: laikikliai, antivibracinės pagalvėlės, sienos konstrukcija, tvirtinimo taškų parinkimas. Todėl „tas pats modelis“ pas vienus gali būti beveik negirdimas, o pas kitus – erzinti, jei sumontuota neoptimaliai.

Žiema, šerkšnas ir atitirpinimas: kas vyksta, kai lauke drėgna ir šalta

Šildymo režimu lauko blokas veikia kaip garintuvas: jis „ima“ šilumą iš lauko oro. Kai lauko oras drėgnas ir temperatūra apie nulį ar žemiau, ant šilumokaičio kaupiasi šerkšnas. Tai normalus procesas. Kad įrenginys neprarastų efektyvumo, jis periodiškai inicijuoja atitirpinimą: trumpam pakeičia ciklą, kad sušildytų lauko šilumokaitį ir ištirpintų ledą. Tuo metu šildymas patalpose gali sumažėti ar trumpam sustoti.

Čia svarbus montavimo aspektas – atitirpinimo vanduo. Jei jis nenuvedamas arba susikaupia po lauko bloku, gali susidaryti ledo sankaupos. Tai gali trukdyti ventiliatoriui, sukelti vibracijas, triukšmą ar net mechaninius pažeidimus. Dėl to kai kuriais atvejais naudojami padėklo šildymo sprendimai arba specialus vandens nuvedimas. Šaltame klimate tam skiriama daugiau dėmesio.

Oras–oras ir vėdinimas: svarbi ŠVOK dalis

Oras–oras siurblys nėra vėdinimo sistema. Jis nekeičia oro, o cirkuliuoja esamą patalpų orą. Tai esminis skirtumas, kurį žmonės kartais pastebi tik po įsirengimo: temperatūra komfortiška, bet ryte patalpoje juntamas „sunkesnis oras“. Tai dažniausiai susiję su CO₂ didėjimu ir bendru vėdinimo trūkumu.

Šioje vietoje svarbu žiūrėti plačiau į ŠVOK sprendimus: šildymas, vėdinimas ir kondicionavimas yra tarpusavyje susiję. Jei pastatas sandarus, o vėdinimas silpnas, komfortas bus nepilnas, net jei šildymo sistema efektyvi. Sprendimas gali būti paprastas (reguliarus vėdinimas, mikroventiliacija) arba inžinerinis (mechaninis vėdinimas su rekuperacija), priklausomai nuo objekto.

Vėsinimas vasarą: komfortas ir drėgmės valdymas

Vėsinimo režimu oras–oras siurblys veikia kaip kondicionierius. Jis ne tik mažina temperatūrą, bet ir sausina orą, nes ant šilumokaičio kondensuojasi drėgmė. Dėl to kartais net nedidelis vėsinimas sukuria didelį komforto pojūtį, nes sumažėja drėgmė.

Vis dėlto vėsinimas turi savo taisykles:

• per didelis temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus gali sukelti diskomfortą;
• neteisingai nukreiptas oro srautas gali sukelti peršalimo pojūtį ar raumenų sustingimą;
• kondensato nuvedimas vėsinant tampa nuolatine funkcija, todėl turi būti įrengtas patikimai.

Konfigūracijos: vienas blokas, keli blokai, multi-split ir kanaliniai sprendimai

Dažniausi scenarijai:

• Vienas vidaus blokas bendrai erdvei. Tai dažnai ekonomiškiausia ir paprasčiausia.
• Du ar daugiau atskirų split sistemų. Kiekviena zona turi savo bloką ir lauko bloką. Tai suteikia nepriklausomą valdymą, bet didina lauko blokų skaičių.
• Multi-split (vienas lauko blokas, keli vidaus blokai). Estetiškai patrauklu ir taupo vietą, bet gali turėti kompromisų dėl bendro lauko bloko resurso ir sudėtingesnės priežiūros.
• Kanaliniai sprendimai (kai oras paskirstomas ortakiais). Tai artėja prie profesionalių ŠVOK sistemų. Komfortas gali būti labai aukštas, bet reikalauja daugiau planavimo, vietos ortakiams ir didesnių investicijų.

Pasirinkimą diktuoja ne tik biudžetas, bet ir planas, komforto lūkesčiai, triukšmo reikalavimai, estetika.

Priežiūra ir higiena: kodėl filtrai nėra „smulkmena“

Vidaus bloke esantys filtrai sulaiko dulkes ir dalį dalelių. Jei filtrai užsiteršia:

• mažėja oro srautas;
• krenta efektyvumas;
• didėja triukšmas;
• gali atsirasti kvapai, ypač jei sistema dažnai vėsina ir susidaro drėgmė.

Reguliarus filtrų valymas (pagal naudojimo intensyvumą) yra bazinė priežiūra. Periodiškai verta atlikti ir gilesnį valymą: šilumokaičio, kondensato vonelės patikrą, drenažo pralaidumo įvertinimą. Tai ypač aktualu alergiškiems žmonėms ir patalpose, kur daug dulkių (pvz., šalia intensyvių gatvių, dirbtuvėse).

Valdymas ir režimai: kas realiai veikia sąnaudas

Dalis vartotojų įjungia šildymą tik tada, kai jau šalta, o išjungia, kai išeina iš namų. Nors tai atrodo logiška, oras–oras siurblys dažnai efektyviau dirba palaikydamas pastovią temperatūrą, nes tada nereikia „gaudyti“ didelių šuolių. Inverterinė sistema gali dirbti žemu pajėgumu, stabiliai, su mažesnėmis sąnaudomis ir geresniu komfortu.

Taip pat svarbu:

• ventiliatoriaus režimas ir oro srauto kryptis;
• naktiniai režimai (jei reikia tylos);
• išmanus valdymas, grafikai (pvz., šiek tiek mažesnė temperatūra naktį ir didesnė ryte).

Valdymo patogumas kartais atrodo antraeilis, bet ilgainiui jis lemia, ar sistema bus naudojama optimaliai, ar „kaip papuola“.

Reikalaujamas terminas ir praktinė vartosena

Kartais, ypač interneto paieškose ar diskusijose, žmonės vartoja užrašymą „oras oras“ be brūkšnelio. Technine prasme įprasta rašyti „oras–oras“, tačiau prasmė ta pati: šiluma pernešama iš oro į orą, o sistema dirba su oro srautais.

Ką pasiruošti prieš konsultaciją ir parinkimą

Kad parinkimas būtų tikslus, dažniausiai pakanka kelių aiškių duomenų:

• patalpų plotas ir lubų aukštis;
• pastato šiluminė būklė (langai, sienos, renovacija);
• ar tikslas šildyti vieną zoną ar kelias;
• kur planuojamas vidaus blokas (kad oro srautas nekelia diskomforto);
• kur įmanoma montuoti lauko bloką (triukšmo, atitirpinimo vandens ir estetinių aspektų įvertinimas);
• ar reikalingas intensyvus vėsinimas vasarą;
• ar yra vėdinimo sprendimai, ar patalpos sandarios.

About the Author

www.socmodelis.lt

Administrator

Visit Website View All Posts