Robotai neateis nakčia – bet jau ateina
Dar prieš penkerius metus kalbos apie dirbtinį intelektą Lietuvoje skambėjo kaip mokslinė fantastika. Šiandien „ChatGPT” naudoja buhalteriai Vilniuje, teisiniai dokumentai generuojami per minutes, o kai kurios įmonės jau atvirai svarsto – ar verta samdyti žmogų ten, kur algoritmas padaro tą patį greičiau ir pigiau. Klausimas nebėra „ar tai įvyks”, o „kaip greitai”.
Lietuvos darbo rinka – nedidelė, bet jautri. Čia pokyčiai pasklinda greičiau nei didesnėse ekonomikose, o specialistai neturi prabangos laukti, kol situacija „nusistovės”.
Kurie sektoriai jau jaučia spaudimą
Finansų ir apskaitos srityje automatizacija nėra ateities reikalas – ji vyksta dabar. Įmonės kaip „Swedbank” ar „SEB” jau kelerius metus diegia sprendimus, kurie anksčiau reikalavo dešimčių darbuotojų. Rutininiai mokėjimai, ataskaitų generavimas, rizikos vertinimas – visa tai vis labiau perduodama algoritmams.
Panašiai klostosi situacija IT sektoriuje – paradoksalu, bet tiesa. Juniorų programuotojų paklausa krito. „GitHub Copilot” ir analogiški įrankiai leidžia vienam patyrusiam kūrėjui dirbti tiek, kiek anksčiau dirbo trys. Lietuvos IT įmonės tai jau pastebi – naujų darbuotojų samdymas sulėtėjo, nors projektų netrūksta.
Klientų aptarnavimas – dar viena sritis, kur pokytis akivaizdus. Automatizuoti pokalbių robotai šiandien sprendžia didžiąją dalį standartinių užklausų. Telekomunikacijų bendrovės, bankai, draudimo kompanijos – visos jos mažina kontaktų centrų darbuotojų skaičių.
Kas auga ir kur ieškoti vietos
Tačiau būtų neteisinga piešti vien tamsų paveikslą. Dirbtinis intelektas kuria ir naujų poreikių. Lietuvoje sparčiai auga paklausa specialistų, kurie moka su šiais įrankiais dirbti – ne tik juos naudoti, bet ir konfigūruoti, prižiūrėti, integruoti į verslo procesus.
„Prompt engineering”, duomenų analizė, AI etika, kibernetinis saugumas – tai sritys, kur kvalifikuotų žmonių trūksta. Vilniaus technologijų startuoliai skundžiasi, kad rasti specialistą, suprantantį tiek verslo logiką, tiek mašininio mokymosi principus, yra tikras iššūkis.
Sveikatos apsaugos ir socialinio darbo sektoriai kol kas išlieka santykinai atsparūs. Empatija, fizinis kontaktas, sudėtingi etiniai sprendimai – to algoritmai dar nepakeis. Bent jau artimiausiu metu.
Ką sako patys lietuviai
„Darbo rinkos barometro” duomenimis, apie 40 procentų Lietuvos darbuotojų nerimauja dėl savo darbo vietos ateities dirbtinio intelekto kontekste. Tačiau tik kas penktas aktyviai daro ką nors, kad prisitaikytų – mokosi naujų įgūdžių, keičia specializaciją.
Tai pavojinga inercija. Specialistai, kurie šiandien mano, kad jų profesija „tikrai nebus paveikta”, dažnai klysta. Vertėjai taip galvojo prieš „DeepL”. Žurnalistai – prieš automatizuotus naujienų generatorius. Grafikai – prieš „Midjourney”.
Valstybė: lėta, bet juda
Lietuvos Vyriausybė šią problemą pripažįsta, nors veiksmai kol kas atsilieka nuo retorikos. Perkvalifikavimo programos egzistuoja, tačiau jos dažnai orientuotos į vakarykštę, o ne rytojaus darbo rinką. Mokyklose skaitmeninis raštingumas auga, bet kritinis mąstymas apie technologijų poveikį – dar ne.
Europos Sąjungos „AI Act” reguliavimas, kuris įsigalios artimiausiais metais, Lietuvai suteiks tam tikrą struktūrą. Tačiau reguliavimas sulėtina, bet nesustabdo pokyčių.
Vienas klausimas, kuris iš tikrųjų svarbus
Visa diskusija apie dirbtinį intelektą ir darbo rinką dažnai sukasi aplink klausimą „kiek darbo vietų išnyks”. Bet galbūt svarbiau klausti kitaip: kokių žmogiškų savybių vertė augs, kai rutina bus automatizuota?
Kūrybiškumas, gebėjimas spręsti nestandartines situacijas, emocinis intelektas, pasitikėjimo kūrimas – tai, ko algoritmai negali imituoti įtikinamai. Lietuvos specialistai, kurie tai supranta ir investuoja į šias kompetencijas, greičiausiai ne tik išliks darbo rinkoje, bet ir laimės. Tie, kurie laukia, kol viskas „nusistovės” – rizikuoja atrasti, kad laukti jau per vėlu.
